„Sutarta nedelsiant imtis visų reikiamų žingsnių
nacionaliniu lygiu, kad būtų patvirtinta ir pasirašyta akcininkų
sutartis bei kuo greičiau įsteigta bendra „Rail Baltica“
įmonė. Taip pat politinėje deklaracijoje įtvirtinta nuostata, kad
Vilnius yra „Rail Baltica2“ projekto dalis ir jį bus siekiama
finansuoti iš europinių lėšų“, – teigia Lietuvos premjeras.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso per spaudos konferenciją pareiškė, kad
šiandieninis premjerų susitarimas labai sveikintinas, jis būtinas
sprendžiant projekto finansavimo klausimus.
Bendra trijų Baltijos šalių įmonė kuruos projekto vykdymą,
taip pat teiks paraiškas Europos Komisijai dėl geležinkelio
statybų finansavimo. Trečdalį įmonės akcijų turėtų valdyti
„Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „Rail Baltica“
statyba, o likusias akcijas - Latvijos ir Estijos bendrovės.
Premjerų pareiškime patvirtinama, jog svarbu įgyvendinti
„Rail Baltica“ projektą kaip šiuolaikinės dvigubos 1435 mm
pločio vėžės elektrinių traukinių liniją su didžiausiu
numatytu 240 kilometrų per valandą greičiu atkarpoje
„Talinas–Pernu–Ryga–Panevėžys–Kaunas“ bei iki Lietuvos
ir Lenkijos sienos. Taip pat išreiškiama parama, kad į maršrutą
būtų įtraukta atkarpa „Vilnius–Kaunas“.
Baltijos šalių ministrai pirmininkai sutarė tęsti veiklą,
įskaitant projektų paraiškų parengimą ir pateikimą jį
finansuoti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP).
Pasak Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovų,
plėtojant regioninį dialogą, rengiantis ir įgyvendinant „Rail
Baltica“ projektą, buvo itin svarbi nuolatinė Europos Komisijos
(EK) parama.
Todėl šeštadienį Estijos sostinėje A.Butkevičius,
L.Straujuma ir T.Roivasas susitinka su EK pirmininku Jose Manueliu
Barrosu aptarti ES
struktūrinių fondų partnerystės sutartis, regioninius energetikos
projektus ir su saugumu susijusius klausimus.
Taline A.Butkevičius taip pat pakvietė Latvijos ir Estijos
vyriausybių vadovus į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų
(SGD) terminalo atidarymą šių metų spalį.
„Tai bus istorinė diena švenčiant naujai pastatyto SGD laivo-
saugyklos „Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“) atvykimą
į Klaipėdos uostą“, – sakė ministras pirmininkas.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti
apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų,
Estijoje – apie 300 kilometrų.
Lietuva iki 2015 metų pabaigos numato nutiesti 1,3 mlrd. litų
vertės naują europinės 1435 milimetrų vėžės geležinkelį nuo
Lenkijos sienos iki Kauno, o įgyvendinant bendrą trijų Baltijos
šalių projektą - po 5-7 metų - dar apie 4,4 mlrd. litų vertės
nuo Kauno iki Latvijos sienos su atšaka iki Vilniaus. Šiuo metu
geležinkelis Lietuvoje yra rusiškos 1520 milimetrų vėžės.
Europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną,
Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.
