„Ugnis sunaikina, ugnis pažadina“ - šitaip pavadinto žygio vadovai susidomėjusius entuziastus vedė po Kuršių neriją, kurią šiemet balandį siaubė gaisras. Ugnis tuomet suniokojo 130 hektarų plotą. Suskaičiuota, kad Kuršių nerijoje balandžio pabaigoje kilęs gaisras padarė daugiau nei 46 mln. litų žalos.
„Kviečiame jus į žygį, kurio metu galėsite pamatyti įspūdingus gaisravietės vaizdus ir sužinoti, kokį pavojų sukelia gaisras kalninės pušies masyve, kokie gamtiniai procesai vyksta po jo, kokius darbus gaisravietėje“, - kvietė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Ar tokios iškylos taps nuolatinės, į kurias trauks vietos ir užsienio turistai?
„Išdegę plotai nėra turistinis objektas, tiesiog norime žmonėms parodyti, ką padarė gaisras, kaip skiriasi vaizdas, kai miškas atsodinamas ir paliekama pačiam natūraliai ataugti“, - sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Turizmo ir informacijos skyriaus vedėja Jolita Gedžiuvienė
Ji tikra, kad tokie žygiai – puiki nelaimių prevencija.
Žygis nėra nemokamas, kiekvienam dalyviui tenka sumokėti 10 litų. Kaip sakė J.Gedžiuvienė, surinkti pinigai bus skirti miško atsodinimui.
„Norime, kad žmonės suprastų, kad viskas šiame pasaulyje yra mokama“, - pabrėžė turizmo specialistė.
Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija tikina, kad toks žygis nėra turistinė ekskursija, akivaizdu, kad tai galėtų patraukti neįprasto poilsio mėgėjus.
Kai 2009-aisiais Latvijoje neva nukrito meteoritas, kol dar nebuvo paaiškėję, kad tai tik vienos bendrovės reklaminis pokštas, vietos gyventojai ėmė svarstyti, kaip jo paliktą pėdsaką paversti turistų traukos objektu ir už tai pelnyti pinigų.
Pavyzdžių yra ir Lietuvoje. Biržų rajonas garsėja ne tik alumi, bet ir karstinėmis įgriuvomis, nors ne viena jų privertė vietos žmones išsikelti kitur. Tačiau būtent jos traukia tiek Lietuvos turistus, tiek atvykėlius. Čia užsuka ir vokiečiai, ir prancūzai. O pravažiuojantys dviračiais turistai vietos turizmo informacijos centre teiraujasi, ar greta įgriuvų galėtų palapinę pasistatyti nakvynei.
Lietuvos pamaryje vietos gyventojams kasmetiniai potvyniai kelia bėdų, juk jų metu kyla grėsmė ir sveikatai, gyvybei, ir užgyventam turtui. Tuo tarpu turistai plūsta pasigrožėti gamtos stichija.
Už reginį mokėti ten nieko nereikia, tačiau vietos verslininkai skaičiuoja pelną vis tiek, juk atvykėliai leidžia pinigus kavinėse.
