Kalėjime užsigrūdinęs V.Kastujevas įsisuko į valstybinę žemę

V.Kastujevas valdo ne tik futbolo klubą „Žalgiris“, bet ir 99 metams klubui valstybės išnuomotą „Žalgirio“ treniruočių bei poilsio bazę Antakalnyje, prestižinėje Žolyno gatvėje.

Pasirašydamas minėtą sutartį nuomininkas, kurį atstovavo treneris-vadybininkas Vytas Jančiauskas, griežtai įsipareigojo naudoti šį sklypą tik pagal paskirtį – eksploatuoti stadioną. Valstybė pasibaigus nuomos sutarčiai įsipareigojo tą vietą išpirkti.

  Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Vidas Urbanavičius, vartydamas rankose dar 1994 metais pasirašytą žemės nuomos sutarties kopiją, pagal kurią klubui priklausanti žemė 99 metams išnuomota Vilniaus futbolo klubui „Žalgiris“ ir skiriama futbolui vystyti, piktinosi:

„Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ stadionas keičia statusą. Savivaldybės taryba ruošiasi tvirtinti detalųjį planą, pagal kurį keturi penktadaliai stadiono yra užstatomi gyvenamaisiais namais. Ten yra numatyta pastatyti 128 butus.

Mano požiūriu, gyvenamųjų namų statyba niekaip su futbolu nesusijusi“, – replikavo politikas. Pasak jo, natūralu, kad tokioje prestižinėje vietoje statomi gyvenamieji namai atneš didelį pelną.

Politikas įtaria, kad už viso to slypi prieštaringos reputacijos verslininkas, Maskvos kalėjime kurį laiką leidęs vilnietis verslininkas V.Kastujevas. Registrų centro duomenimis jis iki šiol yra Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ dalininkas.

Trečiadienį Vilniaus tarybos posėdyje nuolatinių negandų apnikto „Žalgirio“ klubo, kuriam priklausantį stadioną užsimota paversti gyvenamųjų namų kvartalu, reikalai sukėlė daug aistrų.

Gyvenamųjų namų statyba, šlaito apželdinimas bus pradėtas tik tada, kai bus pastatytas jaunimui skirtas stadionas. Taip teigė projektą pristatę sostinės detaliojo plano rengėjai.

Stadiono matmenys, pasak projekto rengėjų, būtų 80 X 25 metrai. Tarybos nariams tai sukėlė labai daug klausimų: toks stadiono dydis neatitinka jokių standartų.

Tarybos narys socialdemokratas Rimantas Vaitkus stebėjosi, kaip valstybė paskui išpirkinės 99 metams išnuomotą žemę. Anot jo, projektas yra „su ilga barzda“, kuri vis labiau auga.

Vilniaus meras Artūras Zuokas triukšmą, kylantį dėl „Žalgirio“ klubo stadiono, vadina dar viena sąmokslo teorija. 

„Tai yra žemės teritorijos savininkų toks projektas, tokia iniciatyva, ir mes ją svarstome įstatymų nustatyta tvarka. „Žalgirio“ futbolo klubas žemės nevaldo. O kas norėtų statyti, negalėčiau pasakyti, nes nėra tokių teiginių, kurie patvirtintų, kad tai pono V.Kastujevo projektas,“- teigė sostinės meras, paklaustas ar tiesa, kad šių gyvenamųjų namų statybą ketina pradėti skandalingasis verslininkas V.Kastujevas.

Mero įsitikinimu, nuomos sutarčiai nenusižengiama, nes stadionas pagal planus ten turi būti pastatytas. „Stadionas bus, o teritorijos savininkai greta dar nori vystyti gyvenamųjų namų statybą. Manau, kad projektas yra tikrai neblogas, daug geresnis negu anksčiau buvę variantai.

Tai yra geras kompromisinis sprendimas išlaikant stadioną, treniruočių aikštę , tribūnas. Visa tai būtų perduota Vilniaus savivaldybei. Ir savivaldybė taptų savininku minėto, už privačius investuotojų pinigus įrengto treniruočių aikštyno“, - svarstė meras.

V. Kastujevas varsto teismų duris ir kelia triukšmą dėl „Žalgirio“ prekės ženklo. Kai kurių savivaldybės politikų teigimu, sostinės meras, leisdamas verslininkui statyti gyvenamuosius namus, taip bando prigesinti V.Kastujevo norą bylinėtis.

„Žalgirio“ vardo reikalai su šituo projektu nėra niekaip susiję. O jeigu tarybos narių spekuliacijas ar kalbas priimtume kaip faktą, tai miestas šiandien būtų kaip džiunglės“, – sakė A.Zuokas.

Vietos gyventojai jau ėmė bruzdėti

Antakalnio bendruomenės atstovo Vytauto Olšausko teigimu daugybė bendruomenės žmonių yra susirūpinę tuo, kas vyksta.

 „Čia mes įžvelgiame tam tikro verslo interesą pasitelkus valstybės turtą spręsti savo finansines problemas“, – įtaria V. Olšauskas. Anot jo, bendruomenei yra blogai tai, kad naikinamas gerai veikiantis stadionas.

„Kiekvieną dieną ten vyksta treniruotės, jūs galite ten matyti žaidžiančius futbolininkus – jaunimo, vaikų suaugusiųjų komandas. Savaitgaliais stadione vyksta rimtos Lietuvos lygio varžybos. Ten taip pat yra dar trys aikštynai, kurie yra pritaikyti mini futbolui, lauko tenisui.

Visuomenė atvyksta čia sportuoti. Kodėl visa tai norima sunaikinti, vietoj gero sportinio komplekso palikti vieną mažytę aikštelę. Neaišku, ar ji atiteks savivaldybei, ar bus priskirta kaip žaidimų aikštelė šiems namams.

Planuojama pastatyti butų, kuriuose gyvens apie pusė tūkstančio žmonių. Tam visiškai nepritaikyta infrastruktūra: siaura gatvė, šalia – troleibusų parkas, kuris ir taip užkiša gatves rytais ir vakarais. Šalia namo atsiras dar apie 300 mašinų, kurios galutinai neleis pravažiuoti“, – piktinosi Antakalnio bendruomenės atstovas.

Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komanda susikūrė 1962 m. Sovietmečiu klubas pasiekė puikių rezultatų, išugdė daugybę puikių futbolininkų, tačiau atgavus nepriklausomybę „Žalgiriui“ atėjo sunkūs laikai.

2006 m. klubo savininku tapo milijonierius V.Kastujevas, perpirkęs akcijas iš Janušo Lopučio. Tačiau 2008 m. V.Kastujevas Maskvoje pateko į kalėjimą, o jo išlaikomas „Žalgiris“ susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomi. Klubui buvo iškelta bankroto byla, komandos treneriai ir futbolininkai liko negavę atlyginimų.

Gelbėdami nykstančią legendinę komandą „Žalgirio“ žaidėjai ir sirgaliai 2009 m. įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją „Žalgiris“. Debiutavęs LFF I lygoje po metų VMFD „Žalgiris“ sustiprėjo finansiškai ir jau žaidė Lietuvos futbolo A lygoje, o pernai tapo čempionu.

2011 pabaigoje iš kalėjimo Maskvoje paleistas V.Kastujevas dėl savo valdomo bankrutuojančio Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ kreipėsi į teismą, pareikšdamas pretenzijas į šį garsų prekės ženklą ir reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvoje turtais puikavęsis V.Kastujevas 2008-ųjų birželį sulaikytas Maskvoje. Su kitu Lietuvos piliečiu Aleksandru Boidenka ir dviem Rusijos vidaus reikalų ministerijos (VRM) Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu departamento operatyvininkais – majorais Dmitrijumi Celiakovu ir Aleksandru Nosenka, V.Kastujevas buvo kaltinamas neteisėtai reikalavęs pusantro milijono eurų (apie 5 mln. 250 tūkst. litų) iš „Inkredbank“ viceprezidento, ledo ritulio klubo „Spartak“ vadovo Piotro Čuvilino.

Teismas Maskvoje V.Kastujevą 2009 m. rudenį pripažino kaltu ir paskelbė, kad 5 metus jis privalės praleisti pataisos namuose, tačiau verslininkas paleistas anksčiau.

Lietuvoje V.Kastujevą irgi pasitiko nemalonumai. Teismas vien „DnB Nord“ bankui iš V.Kastujevo ir jo įmonės priteisė 7 mln. Lt negrąžinto kredito ir palūkanų. Jo įmonės taip pat įtariamos spalvotųjų metalų kontrabanda, mokesčių slėpimu bei PVM grobstymu.