Turizmo sektoriaus augimą kitą pusmetį stabdys atšaukiamos rezervacijos iš Ukrainos ir Rusijos dėl tebesitęsiančios politinės krizės šiose šalyse. Anot Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, tai jau pajuto Druskininkai: rusai atšaukia užsakytas vietas viešbučiuose, o tai itin skausminga, mat šios šalies turistai apsistodavo ilgam.
Kad Lietuvos turizmo verslas nusiteikęs pesimistiškai, parodė Turizmo lūkesčių indeksas (TLI), kuris prognozuoja turizmo sektoriaus tendencijas ateinančiam pusmečiui. Šiame tyrime dalyvauja 83 didžiausios Lietuvos turizmo sektoriui priskiriamos įmonės.
38 proc. viešbučių šeimininkų mano, kad svečių skaičius mažės. Statistiką apkarpys po Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pusmečio sumažėjęs atvykstančiųjų srautas. Tačiau esminis smūgis, anot viešbučių sektoriaus atstovų, bus suduotas iš Rusijos ir Ukrainos pusės.
Dėl besitraukiančio užsienio turistų srauto viešbučių sektoriaus atstovai žeria kritiką šalies valdžiai dėl prasto užsienio politikos, kad ir vizų išdavimo klausimu.
Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikės Ugnės Radžiūnaitės, taip pat peikiamas prastas Lietuvos pasiekimas oro bei geležinkelių transportu. Kritikos strėlės skrieja ir dėl nestabilios mokesčių politikos, renginių stokos, menko Lietuvos žinomumo.
Viešbučių šeimininkams problemų kelia ir laukiantis euro įvedimas, mat jie mano, kad lietuviai, keičiantis valiutai, labiau taupys. Tačiau tikimasi, kad užsieniečiai drąsiai leis sau jau gerai pažįstamą valiutą.
Viltis - turistai iš Vakarų
Viešbučių savininkai viliasi sulaukti naujų svečių iš Skandinavijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Estijos, taip pat Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.
Prognozuojama, kad vidutinis turistas Lietuvoje praleis tris paras ir išleis 200 litų per parą.
Kelionių organizatoriai viliasi sulaukti atvykėlių iš Vokietijos, Skandinavijos, Prancūzijos. Taip pat viliamasi, kad vis dėlto augs vietos turistų, lietuvių, srautas.
43 proc. kelionių agentūrų ir ekskursijų organizatorių šiemet tikisi didesnio turistų srauto nei pieš metus. Tokius lūkesčius jie sieja su turistais iš Vakarų, tuo tarpu Rytai nenuteikia optimistiškai. Šio srauto susitraukimą, spėja, kelionių verslo atstovai, lems Rusijos ir Ukrainos konfliktas.
Tiesa, pats turizmo lūkesčių indeksas gana aukštas - jis siekia beveik 61 punktą. Tai rodo užtikrintą turizmo sektoriaus padėtį ir prognozuoja nuosaikaus, nors ir nelabai spartaus augimo tendenciją.
Pagal lūkesčių indeksą, pesimistiškiausias kaimo turizmo sektorius, optimistiškiausias – kempingų sektorius. Viešbučiai ir sveikatingumo centrai bei kelionių organizatoriai laikosi per vidurį.
Laukia skrydžių iš Minsko
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, kad būtina rinkodarai tinkamai paskirstyti iš valstybės biudžeto numatytus pinigus.
Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė išskyrė vizų problemą, anot jos, Lietuva daug praranda nesurasdama būdų, kaip lengviau išduoti vizas. Pasak jos, Lietuva galėtų skirti didesnius pajėgumus konsulatuose išduodama vizas, be to, dažniau išduoti daugkartines vizas, užuot dalijusi vienkartines ir taip vildamasi daugiau uždirbti.
Ž.Gavelienė nerimo ir dėl niekaip į Palangos oro uostą neateinančios baltarusių oro bendrovės "Belavia". Anot jos, šitaip poilsiautojų srautas Lietuvos pajūryje smarkiai išaugtų.
Keiksnoja pigius skrydžius
Dar atvykstamojo turizmo stabdys - žemų sąnaudų oro bendrovės ir tai, kad Lietuva joms skiria didesnį dėmesį nei tradicinėms.
60 proc. turistų išleistų litų , anot E.Šiškauskienės, nukeliauja ne viešbučiams ir restoranams, o kitų paslaugų teikėjams.
Pasak E.Šiškauskienės, žemų sąnaudų skrydžių bendrovės padarė prastą įtaką viešbučiams. Turistų srautas per metus susitraukė 30 proc.
E.Šiškauskienė sakė, kad kai į šalį ateina žemų sąnaudų bendrovė, tradicinei, su kuria skraido turtingesni turistai, nelieka erdvės. Jai pritarė Ž.Gavelienė. Turizmo rūmų vadovė deda vilčių, kad į vieną įmonę susibūrę oro oro uostai racionaliau dėlios skrydžių planus.
