Deja, šiuolaikinių technologijų ir inžinerinių sprendimų ekspertai pasigenda ir naujų pastatų planuose– tebevyrauja požiūris, kad svarbiausia ‒ įspūdinga išorė.
Tačiau, norint atitikti naujus statybų verslui taikomus reikalavimus, jį statybų verslo dalyviams teks pakoreguoti.
Europos Komisija jau dabar akcentuoja pastatų saugos, energetinio naudingumo didinimą, o naujoje Europos Parlamento ir Tarybos pastatų energetinio efektyvumo direktyvoje numatoma, kad iki 2020 m. pabaigos visi nauji pastatai turės praktiškai nenaudoti energijos, o vietos valdžios institucijos šiuos kriterijus privalės atitikti dar anksčiau – 2018 m. Tarpinių rezultatų vertinimas numatytas jau 2015 m. Tiek užsakovai, tiek rangovai ir kiti statybų projektų dalyviai, į šias sąlygas turėtų atsižvelgti jau šiandien.
Lietuvoje pirmenybė – gražiai „dėžutei“
Šiuolaikinės statybos – sudėtingas procesas. Pirmiausia parengiamas techninis projektas. Jį patvirtinus – darbo projektas. Pastarajame smulkiai detalizuojami techniniame projekte numatyti reikalavimai, parametrai, statybinės medžiagos, inžineriniai sprendimai, išlaidos, darbų atlikimo terminai ir kt.
Darbo projektas – pagrindinis statybų dokumentas, jo kokybė ir detalumas lemia galutinį projekto rezultatą. Deja, techninę užduotį rengiantiems užsakovams, pasak specialistų, dažnai trūksta tam reikiamos kompetencijos.
„Neturint pakankamai inžinerinių ir statybos žinių, kokybiškai ir aiškiai suformuluoti reikalavimus sudėtingiems inžineriniams sprendimams ir technologijoms, kurios pastate atliktų tam tikrą funkciją, pavyzdžiui, užtikrintų efektyvias pastato energijos sąnaudas, – faktiškai neįmanoma.
Dažnai užsakovas vadovaujasi tik tuo, kas jam suprantama, pvz., pastato išvaizda. Pastatoma graži „dėžutė“, o kas dar joje turėtų būti, sprendžiama vėliau. Toks požiūris – ydingas“, ‒ sako intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovės FIMA Rangos sprendimų departamento direktorius Jonas Jablonskis.
Pamirštas vidaus pastato sistemas vėliau įdiegti sudėtinga
Priklausomai nuo pastato paskirties – ar tai biblioteka, ligoninė, laboratorija, gamykla, ar viešbutis, biuras – jau techniniame projekte turi būti numatomos specifinės pastato funkcijos ir, atitinkamai, joms pritaikyti sprendimai. Tad pastato paskirtį būtina labai konkrečiai numatyti iš anksto.
„Jei mokslo paskirties ar biurų pastate ketinama įrengti duomenų centrą, būtina iš anksto numatyti, kuriame aukšte ir kokio galingumo jis bus.
Tai lems kitus žingsnius ir sprendimus – kokio dydžio patalpų duomenų centrui reikės, kokios statybinės konstrukcijos geriausiai tiktų, kiek ir kokios aušinimo įrangos ar nepertraukiamo maitinimo šaltinių reikės. Šios technologijos užima nemažai vietos, neretai jų diegimui ir funkcionavimui reikia sudaryti specialias sąlygas“, – aiškina J.Jablonskis.
Planuojant naują pastatą yra ir daugiau svarbų aspektų: ar statinyje įsikursiančias įmones tenkins bendras duomenų perdavimo tinklas, o galbūt racionaliau įrengti atskirus tinklus.
Svarbu įvertinti, ar visos komunalinės paslaugos – elektros, komunikacijų, šildymo ir kt. – bus apskaičiuojamos individualiai, ar bendrai; kokius lankytojų srautus sutrauks pastatas, kas ir per kurias duris galės ar negalės patekti ir pan. Nenumačius šių poreikių iš anksto, vėliau užsakovas rizikuoja patirti nenumatytų papildomų išlaidų.
Problema – mažiausios kainos konkursai
Visuomeninės paskirties projektuose įsišaknijusi dar viena problema – didžiojoje dalyje pirkimų konkursų vadovaujamasi mažiausia kaina.
„Jei pirkimo techninėje specifikacijoje nėra aiškiai suformuluotų reikalavimų, galimiems rangovams paliekama galimybė savarankiškai priimti svarbius sprendimus, kurie gali netenkinti reikiamo pastato funkcionalumo ir kokybės reikalavimų.
Pavyzdžiui, gali būti parenkamos pigesnės statybinės medžiagos, suprastinami inžineriniai sprendimai, samdomi žemesnės kvalifikacijos ar mažesnę patirtį turintys subrangovai“, ‒ pastebi inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Valdas Babaliauskas.
Sąmatose svarbios net mažiausios detalės
Viešojo sektoriaus statybos ir rangos darbuose susiduriama su įvairiais iššūkiais dar iki rengiant viešojo konkurso dokumentus. Didelė šių iššūkių dalis susijusi su darbų sąmata.
„Pasitaiko, kad konkursas skelbiamas keli metai po biudžeto parengimo. Natūralu, kad per tą laiką technologijos gerokai pažengia į priekį, kaina – taip pat. Tuo tarpu rengiant biudžetą dažniausiai įvertinami tik minimalios apimties darbai, skaičiuojami minimalūs įkainiai. O pavyzdžiui, technologinės įrangos kaina gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių litų“, ‒ sako FIMA atstovas J.Jablonskis.
Keblumų dažnai kyla ir su projektais, finansuojamais iš ES fondų, kai pirmiausia patvirtinama fiksuota paramos lėšų suma, o tik po to atliekami projektavimo ir techninių reikalavimų ruošimo darbai.
Dažniausiai – neatsižvelgiant į jau paskirtą lėšų sumą, rinkos kainą. Todėl, anot specialisto, norai stipriai prasilenkia su realybe. Tada konkursas nutraukiamas, projektą bandoma supaprastinti, o tai paprastai daroma inžinerinių sprendimų sąskaita.
Taupoma ir kituose statybų etapuose
Lietuvoje taupoma ne tik vykdant pirkimus, bet ir vėlesniuose statybų projektų etapuose. Pavyzdžiui, pasak V.Babaliausko, statybų vietoje mažiausiai kartą per savaitę turėtų būti vykdoma darbų patikra – vertinama atitiktis projektui, sąmatai, ar užtikrinama reikiama kokybė, laikomasi numatytų projekto terminų ir kt.
Užsakovas turėtų būti nuolat informuojamas apie situaciją, prireikus – konsultuojamas priimant svarbius sprendimus. Statybos priežiūra, anot jo, turėtų sudaryti apie 2-3 proc. projekto kainos.
Tačiau mažiausios kainos konkursuose šiam tikslui neretai numatoma vos 0,001 proc. nuo sąmatos.
„Vadinasi, kažkas į statybos vietą atvyks vos keliskart per metus – susirinks formaliai reikiamus parašus, o priežiūra realiai nevyks“, ‒ pasakoja jis.
Ilgainiui brangsta eksploatacija ir kyla grėsmė reputacijai
Ekspertai ragina skirti racionalumą ir norą taupyti bet kokia kaina.
„Pasitaiko projektų, kai taupoma absoliučiai visur – pradedant pastato konstrukcijomis ir statybinėmis medžiagomis, baigiant pastato vėdinimo, apsaugos ir kitomis sistemomis. Vis tik svarbu apsvarstyti šiandien priimtų sprendimų įtaką ilguoju laikotarpiu. Nors čia ir dabar užsakovas sutaupo, ilgalaikėje perspektyvoje vien iš ekonominių paskatų priimti sprendimai nepasiteisina“, – sako „Fima“ specialistas J.Jablonskis.
Jam antrina ir bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas V. Babaliauskas, pažymėdamas, kad pastačius kuo pigiau, skubama kuo brangiau išnuomoti. Vis dėlto, papildomi kaštai anksčiau ar vėliau įsisuka ir į pastato savininko kišenę. Juk neretai pamirštama įvertinti, kad iš lūpų į lūpas plintanti „bloga reklama“ gali pakenkti ir pastato savininko reputacijai.
Galiausiai, nekokybišką, nefunkcionalų, mažo energetinio naudingumo pastatą ateityje bus sunkiau parduoti bei gauti už jį norimas pajamas.
