Internete galima rasti ne vieną Pakistano, Indijos ar Lietuvos
bendrovę, rekomenduojančią Lietuvą kaip šalį, siūlančią
patrauklias sąlygas verslui kurti.
„Imigracija į Lietuvą tampa populiari tarp įvairių šalių,
ypač tarp Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) narių, nes tai
pigus, paprastas ir greitas būdas patekti į Europos Sąjungą (ES),
laisvai keliauti po Šengeno šalis.
Populiariausias ir
lengviausias būdas imigracijai į ES – gauti leidimą laikinai
gyventi Lietuvoje įsteigus čia bendrovę arba nusiperkant bendrovę
Lietuvoje“, – rašoma Pakistane įsikūrusios šias paslaugos
teikiančios bendrovės puslapyje.
Ne vieną panašų pasiūlymą galima rasti ir Lietuvoje
registruotų bendrovių internetiniuose puslapiuose: reklamuojami
nedideli mokesčiai valstybei bei tai, kad nereikalaujama anglų
kalbos egzamino, nereikalaujama būti Lietuvoje.
Vilniaus apskrites vyriausiojo policijos komisariato migracijos
valdybos vadovas Gintaras Bagužis teigia, kad valdyba pastebi tokio
pobūdžio migrantų aktyvumą, tačiau pabrėžia, kad jie yra
pakankamai griežtai kontroliuojami.
„Tų įmonių yra ne viena. Matome tendencijas, kad
gyvenantieji Lietuvoje užsiima tokia veikla – tarpininkauja
suteikiant leidimą laikinai gyventi, parduoda įmones, kviečia
studentus. Tuos procesus stebime ir esame nustatę tokius reikalavimus:
pirmiausia prašome verslo planų, o po pusės metų kviečiame
į pokalbį“, – kalbėjo G.Bagužis.
Jo duomenimis, Vilniaus valdyboje per praėjusius penkis mėnesius
panaikinta daugiau kaip 200 leidimų gyventi šalyje.
„Taigi, jeigu tie žmonės atvažiuoja ir galvoja, kad paprastai
gaus leidimą gyventi ir galės nieko nedaryti, tai labai klysta, nes
yra didelė kontrolė“, – tvirtino pareigūnas.
Jis skaičiuoja, kad per metus Lietuvoje bendrovę įsteigęs
užsienietis sumoka mažiausiai 10–12 tūkst. litų. Dėl šios
priežasties Šengeno zonos valstybėse tokie migrantai yra gana
laukiami.
„Leidimų gyventi tendencijos yra tokios, kad visos tos šalys,
ypač ES, beveik konkuruoja, kas daugiau užsieniečių prisikvies.
Man yra tekę bendrauti su Slovakija, tai jie viską daro, kad tokių
užsieniečių būtų daugiau, kad atvažiuotų, kad mokėtų
mokesčius, būtų nauda valstybei.
Šiuo metu kiekvienas
verslininkas turi sumokėti mažiausiai 6 tūkst. litų mokesčių. Ar
tai daug, ar mažai, jau yra politinis klausimas. Bet užsienietis,
sumokėjęs 6 tūkst. litų, jau yra pageidaujamas Lietuvoje“, –
sakė G.Bagužis.
Vilniaus migracijos valdyba yra suskaičiavusi, kad mokesčių
suma, kurią Lietuvoje sumoka užsieniečiai, kasmet didėja.
Sostinėje ir Vilniaus rajone dirbančių užsieniečių mokamų
mokesčių suma, skaičiuojant nuo uždarbio minimumo, 2011 metais
siekė beveik 8 mln. litų, 2012 metais – beveik 15 mln. litų, o
2013 metais – 20,6 mln. litų.
