Susitarime, kurį Niujorke iš anksto parengė 133 dabartinės
grupės narės, taip pat numatyti tvaraus vystymosi tikslai ir
valstybių suverenitetas jų gamtiniams ištekliams - tai ypač svarbu
Kinijai, kuri yra antroji pagal dydį pasaulio ekonomika, sparčiai
didinanti savo įtaką Lotynų Amerikoje.
„Skurdo eliminavimas yra didžiausia problema, su kuria
susiduria pasaulis, ir jis būtinas siekiant tvaraus vystymosi“, -
sakoma pareiškime, kurį paskutinę susitikimo, kuris vyko
augančiame Bolivijos verslo centre Santa Kruse, paskelbė viršūnių
susitikimo šeimininkės Bolivijos ambasadorius prie JT Sacha Llorenty.
„Pabrėžiame, kad skurdo išnaikinimas turi toliau būti
pagrindinis tikslas ir varomoji jėga įgyvendinant vystymosi
darbotvarkę po 2015-ųjų“, - priduriama pareiškime, kuriame
skurdas vadinamas „žmogaus orumo įžeidimu“.
Anksčiau lyderiai apsvarstė raginimus siekti naujos ekonominės
pasaulio tvarkos ir labiau teisingos tarptautinės sistemos.
Kairiųjų pažiūrų E.Moralesas, šiuo metu pirmininkaujantis
G-77 grupei, paragino „likviduoti pasaulio hierarchijas“.
„JT Saugumo Taryba turi būti likviduota, nes ji skatina
imperialistinių jėgų karus ir invazijas siekiant pasisavinti tų
šalių, į kurias įsiveržiama, gamtinius išteklius“, - sakė
jis.
E.Moralesas, kuris yra pirmasis indėnas, demokratiniuose
rinkimuose išrinktas šios skurdžiausios Pietų Amerikos valstybės
prezidentu, taip pat paragino „pakeisti tokias finansų institucijas
kaip Tarptautinis valiutos fondas“.
Kinija pastaraisiais metais iškilo kaip pagrindinė Lotynų
Amerikos šalių prekybos partnerė. Į regioną ji eksportuoja
automobilius, tekstilės gaminius, elektroninius ir mechaninius
prietaisus, o jos importą daugiausia sudaro žaliavos ir tarpiniai
produktai.
Kinija, kuri nepriklauso G-77 grupei, dalyvavo susitikime, kad
parodytų, jog jai svarbūs besiplečiantys prekybiniai ryšiai su
regionu, tačiau prezidentas Xi Jinpingas į Boliviją
neatvyko.
Viršūnių susitikimas buvo skirtas 50-osioms grupės įkūrimo
metinėms. Per tą laikotarpį jos narių skaičius nuo 77-ių išaugo
iki 133.
