Kol vyksta tyrimas, restoranų grupė spėjo pakeisti pavadinimą.
Finansinių nusikaltimų tyrėjai kone prieš dvejus metus gyrėsi atskleidę milžinišką mokesčių grobstymo schemą, įvykdyta daug kratų, sulaikyti įtariamieji.
Kai kuriems grupės vadovams tada buvo pareikšti įtarimai, tačiau teisėsauga teigia, kad tyrimas vis dar vyksta. Tiesa, per tą laiką jau pasikeitė grupės pavadinimas – iš Vičiūnų restoranų grupės į „Amber Food“.
Tyrimai dar nesubliūško
Kaip teigė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Gintautas Muznikas, Vičiūnų restoranų grupės patikrinimas pradėtas 2012 metais.
Po atliktų kontrolės veiksmų dėl nustatytų pažeidimų tais pačiais metais patikrinimo medžiaga perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).
FNTT Vilniaus apygardos valdyboje užtikrino, kad ikiteisminis tyrimas vis dar atliekamas, nors nuo pirmųjų veiksmų jau praėjo beveik dveji metai.
Kaip teigė tarnybos atstovė Rūta Andriuškaitė, tyrimas atliekamas pagal požymius, kurie apibrėžiami kaip sukčiavimas stambiu mastu, dokumentų klastojimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas ir neteisėta įmonės veikla.
Bet kol vyksta ikiteisminis tyrimas, jo duomenys yra neskelbtini.
Nuslėpti milijonai litų
„Vičiūnų“ grupė į teisėsaugos akiratį pateko dėl įtarimų grobstant milijonus litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Grupei priklauso picerijų tinklas „Charlie pica“, restoranai „Katpėdėlė“, „Carskoje selo“ bei blyninė „La Crepe“.
Valstybinė mokesčių inspekcija dar 2011 metais restoranų tinklą įtarė į apskaitą neįtraukus 1,5 milijono litų.
Įmonių grupės vadovas ir įtakingas Kauno politikas V.Matijošaitis visada neigdavo, kad jo vadovaujamos bendrovės užsiima neteisėta veikla, o įtarimus vadindavo nepagrįstais.
Įtariama, kad „Vičiūnai“ ir dar keletas kompanijų PVM grobstymus galimai vykdė įformindamos neįvykusius milijoninius sandorius, taigi pervesdamos pinigus už realiai negautas prekes ar paslaugas.
Pavyzdžiui, įtariama, kad „Vičiūnai“ sudarę daugiau nei 6 milijonų litų vertės tokių sandorių, šios sumos PVM dalis siekia beveik 1,3 mln. litų. Įtariama, kad dalį nusavintų mokesčių bendrininkai galėjo pasidalyti.
Veikė 14 asmenų grupė?
Prieš dvejus metus FNTT garsiai paskelbė atskleidusi pridėtinės vertės mokesčio grobstymo schemą, kurioje gerai nusikalstamą veiklą maskavusi nusikalstama 14 asmenų grupuotė į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau nei 2 mln. litų.
Įtariamiesiems pareikšti įtarimai dėl stambaus masto sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisėtos įmonių veiklos. Tarp įtariamųjų – „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausančių bendrovių vadovai.
Sulaikymo operacijos metu buvo atlikta daugiau kaip 20 kratų įtariamųjų gyvenamosiose ir darbo vietose.
Buvo rastas ir neteisėtai laikomas šaunamasis ginklas su šoviniais, šešių realios veiklos nevykdžiusių priedangos įmonių antspaudai, bankų čekių knygelės, interneto banko sąskaitų valdymo slaptažodžių generatoriai, suklastoti dviejų Lietuvoje registruotų įmonių apskaitos dokumentai, kiti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai.
Pinigai sukdavosi ratais
Atskleistoje mokesčių grobstymo schemoje surinkta duomenų, kad, siekdami nuslėpti milijonines sumas, nusikalstamos grupės nariai įsigydavo jokios realios veiklos nevykdančias įmones.
Suklastojus tokių įmonių veiklos ir apskaitos dokumentus, vėliau jie būdavo perduodami jau realiai veikiančioms Vilniuje ir Kaune registruotoms įmonėms.
Pastarosios įmonės, atsiskaitydamos už tariamai atliktus darbus, pervesdavo pinigus į nusikalstamos grupės narių įsigytų ir valdomų įmonių sąskaitas. Įtariama, kad pinigai, pervesti nusikalstamos grupės narių įsigytoms įmonėms, vėliau buvo gryninami ir grąžinami realią veiklą vykdžiusių įmonių savininkams.
Įtarimai dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo pareikšti ir Vičiūnų restoranų grupei kaip juridiniam asmeniui. (LR)
