Kioskų verslas buvo vienas pirmųjų nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Tada tai atrodė nauja, šiuolaikiška.
Juose buvo visko – aliejaus, makaronų, cigarečių, bulvių traškučių ir dar daug ko. Tačiau svarbiausia – alaus. Būtent alus ir tapo pagrindiniu kioskų apyvartos varikliu, o pirkėjų juose būdavo net naktį.
Pirmųjų kioskų savininkai su nostalgija mena laikus, kuomet per vieną naktį iš prekybos alumi uždirbdavo tiek, kiek turguje morkomis prekiaujanti močiutė negalėjo pasigirti net uždirbanti per savaitę.
Kioskų savininkai tada buvo vadinami verslininkais. Tačiau kioskai tapo ir didžiuliu galvos skausmu policijos pareigūnams. Kiaurą parą dirbantys prekybininkai neretai tapdavo nusikaltėlių taikiniu.
Nepaisant pavojų, kioskų Jonavoje buvo kaip baravykų Varėnos miškuose, o apie pardavėjų kioskuose atliekamus gamtinius reikalus sklandė kone anekdotai. Tiesa, galbūt jie nebuvo visiškai laužti iš piršto, mat prasivėrus lapės snukučio dydžio prekybiniam langeliui iš ten sklisdavo nosį riečiantis dvokas.
Todėl nežinia, ar maždaug prieš dešimtmetį higienos reikalavimus vertinantys specialistai turėjo ilgalaikes atostogas ar higienos reikalavimų tada tiesiog nebuvo.
Kiosko prie "Maximos" neliks
Kai kurie kioskai taip ir liko stovėti vieniši, menantys savo šlovingas dienas. Nors apleistų kioskų Jonavoje nėra daug, tačiau kai kurie jų tarsi vaiduokliai vis dar bado akis. Trys tokie – Sodų gatvėje, netoli Joninių slėnio.
Kaip jonavoszinios.lt sakė Jonavos miesto seniūnas Valerijus Krugliakovas, visi trys kioskai yra privačioje teritorijoje, todėl miesto seniūnija jų nei nugriauti, nei perdažyti negali.
„Kelis kartus bandėm kalbėtis su savininkais. Perdažė, truputį paremontavo, tačiau ir viskas. Valstybinėje žemėje Jonavoje iki šiol stovi du kioskai – J.Basanavičiaus gatvėje ir Rimkuose, prie parduotuvės „Maxima““, - sakė V.Krugliakovas.
Pastarasis prekybinis kioskas ilgą laiką irgi atrodė lyg vaiduoklis – pasenęs ir neišvaizdus, apdėliotas traškučiais, kramtoma guma, vaisvandeniais ir dar bala žino kuo.
„Dabar šį kioską šeimininkai sutvarkė tiek, kad jis atrodytų padoriai“, - sakė V.Krugliakovas.
Tačiau maždaug po metų ir jo čia nebeliks – prasidėjus Chemikų gatvės rekonstrukcijai kiosko šeimininkai privalės išsikelti.
Galima vesti turistus
Jonavoszinios.lt pasidomėjo, kaip sekasi bemaž vienintelio senojo ir dar veikiančio Jonavos kiosko prekybinkams.
„Gaila, kad šiemet slėnyje nebus Joninių. Būtų daugiau pirkėjų“, - apgailestavo kioske dirbanti moteris. Ji – kiosko savininkė, tačiau, sako, „nei fotografuotis, nei filmuotis“ nenorinti.
„Laikai – sunkūs, dabar mūsų pirkėjai tik vaikai, kurie perka įvairias smulkmenas. Jokių pardavėjų nesamdau, dirbu pati. Samdyti nėra už ką“, - sakė prekybininkė.
Jei šis kioskas Jonavoje išliks dar bent kelerius metus, prie jo drąsiai bus galima vesti turistus. Kad pamatytų ar prisimintų, kokie „supermarketai“ pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu buvo Lietuvoje.
Persikėlė į boilerines
Tačiau dėl kioskų eros pabaigos kaltas ne sunkus laikas, o paskeitęs laikmetis. Buvusius įprastus kioskus dabar pakeitė kebabinės ir kiti greito maisto gamintojai, o taip pat mažosios parduotuvės - boilerinės. Kelių dešimčių kvadratinių metrų boilerinės nuviliojo visus kioskų pirkėjus.
Išties boilerinės yra pagamintos šilumos paskirstymo punktai, priklausantis Jonavos šilumos tinklams.
„Visos boilerinės yra įgilintos po žeme, o pastatai, stovintys daugiabučių mikrorajonuose, buvo nenaudojami. Todėl ir buvo priimtas sprendimas juos išnuomoti“, - sakė bendrovės „Jonavos šilumos tinklai“ komercijos direktorius Egidijus Sinkevičius.
Šiuo metu Jonavoje yra išnuomota dešimt boilerinių, o dar kelios – laisvos. Pradėta įrenginėti A.Kulviečio gatvėje esanti boilerinė, tačiau sukilus aplinkiniams gyventojams ji taip ir neįrengta. Žmonės prieštaraudami kreipėsi į savivaldybę, o ši darbus nurodė sustabdyti.
„Nenaudojamos boilerinės traukia grafičių piešėjus, todėl kai kurios jų atrodo prastai. Apmaudu, kad kai šią problemą norėjome spręsti ir išnuomoti verslui, mūsų iniciatyvą nutraukė savivaldybė“, - sakė E.Sinkevičius.
Verslininkas, kuris nuomojasi boilerinę, ten gali įrengti parduotuvę arba greitojo maisto užkandinę, tačiau nuomos sąlygos draudžia įrengti kavinę ar aludę.
„Dauguma boilerinių yra susitvarkiusios ir atrodo gražiai, o sprendimas jas išnuomoti pasiteisino. Todėl ateityje labai norėtume jas ne tik išnuomoti, tačiau ir parduoti“, - sakė E.Sinkevičius.
Boilerines norėtų įsigyti
Tokia iniciatyva patiktų ir verslininkams. Jei kaina nebūtų itin didelė, jie norėtų jas įsigyti.
„Taip, tikrai svarstyčiau apie galimybę nusipirkti. Mažų parduotuvių idėja pasiteisino, kai kurie pirkėjau pas mus ateina dažniau, nei eina į prekybos centrą. Galbūt todėl, kad mes pirkėjus aptarnaujame greičiau, pardavėjos yra malonesnės, o ne prie kasų sėdintys „robotai“ didžiuosiuose prekybos centruose.
Mūsų įmonė yra ta, kuri daug dėmesio skiria ir parduotuvės išorei, ir tvarkai viduje. Esame vieni iš tvarkingiausių Jonavoje“, - kalbėjo įmonės „Raudonasis skorpionas“, Jonavoje turinčios dvi boilerines, vadovas Michailas Zujevas.
„Raudonasis skorpionas“ neapsiribojo tik įprastu boilerinės asortimentu – fasuotais maisto produktais, vaisiais ir daržovėmis, rūkytais gaminiais. Dalį patalpų įmonė nuomoja prekybininkams, prekiaujančiais ir šviežia mėsa.
