Pasaulyje per pusantrų metų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar dėl susirgimų, susijusių su darbu, miršta tiek žmonių, kiek gyventojų yra Lietuvoje, skaičiuoja Valstybinė darbų inspekcija (VDI).
Greta baudų – meno kalba
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) bibliotekoje atidaroma Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentų darbų paroda „Į darbą – kaip į karą?“, siekianti atkreipti dėmesį į darbuotojų saugą ir sveikatą darbe. Joje eksponuojami logotipai, skatinantys saugoti savo ir kitų sveikatą bei gyvybę.
„Ieškojome įdomesnių formų, kaip atkreipti žmonių dėmesį į tai, kad nelaimingų atsitikimų darbo vietose vis dar pakankamai daug. Siekiant mažinti aukų darbe skaičių pasitelkiamos baudos, administracinės sankcijos, bet meno kalba, sujaukianti sąmonę, taip pat tinkama,“ – sako VGTU Darbo ir gaisrinės saugos katedros dėstytoja Aušra Stankiuvienė.
Pirmieji metai darbe – itin rizikingi
Pastebėta, jog padidintos rizikos grupė – darbuotojai, kurių darbo stažas įmonėje yra iki vienerių metų. Tokie darbuotojai sudaro apie pusę sunkiai ar mirtinai nukentėjusiųjų darbe.
Anot VDI atstovės spaudai Gabrielės Banaitytės, daugiausiai nelaimių darbe įvyksta dėl to, kad žmogus krenta iš aukščio, nuvirtus statiniams, kroviniams. Nemažai darbuotojų nukenčia dėl veikiančių įrenginių, mechanizmų, technologinių procesų, pavojingų medžiagų naudojimo.
Didelė dalis mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dirbant pavojingus darbus ar dirbant su potencialiai pavojingais įrenginiais.
Alkoholis taip pat daro savo: 2013-aisiais apie 17 proc. visų žuvusiųjų darbe ir apie 10 proc. sunkiai sužalotų buvo neblaivūs.
Dešimtys tūkstančių pažeidimų
Pernai tikrinant Lietuvoje veikiančias įmones nustatyta 28 tūkst. atvejų, kai buvo prasilenkta su darbuotojų sauga ir sveikatos užtikrinimu. Daugiausia pažeidimų nustatyta statyboje (28,7 proc.), apdirbamojoje gamyboje (27,7 proc.), transporte ir sandėliavime (11 proc.), prekyboje (9,2 proc.). Iš apdirbamosios gamybos sektorių – medienos (21,5 proc.), maisto (16,7 proc.), metalo (18,4 proc.) sektoriuose.
Dėl darbų saugos teisės aktų reikalavimų neatitikimo VDI pareikalavo uždrausti naudoti 40 darbo priemonių ir sustabdyti darbus 177 darbo vietose. Kone visi – 90 proc. - darbų sustabdymo atvejų buvo statybose.
Daugiausia – arti 40 proc. – darbo priemonių uždrausta naudoti dėl techniškai netvarkingos būklės: sugadintos kai kurios dalys, netinkamai sukomplektuotos, nuimtos apsaugos, susidėvėjusios.
Žiūri pro pirštus
Anot VDI atstovės spaudai, atidžiau pažvelgus į nelaimingus atsitikimus darbe matyti, kad įmonių, darbų vadovai nevykdo būtinųjų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų organizuodami darbus aukštyje, iškasose, tranšėjose, dirbant su darbo įrenginiais, juos remontuojant, vykdant krovos darbus, ruošiant medieną.
Daugelyje įmonių nėra vertinama profesinė rizika, neorganizuojama reikiama vidinė kontrolė, nekuriama sistema, kuri užtikrintų, kad darbų vadovai kompetentingai išaiškintų pavojų grėsmes ir reikliai įgyvendintų priemones jiems pašalinti, ypač mobiliose darbo vietose, kur nuolat keičiasi darbo sąlygos, bei dirbant pavojingus darbus.
„Už saugą ir sveikatą pirmiausia atsakinga įmonės vadovybė. Būtent įmonės vadovas apibrėžia bei formuoja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos politiką, organizuoja jos įgyvendinimą. Deja, pagal aukščiausiojo lygio vadovų dalyvavimą įmonėje sprendžiant darbuotojų saugos ir sveikatos problemas, Lietuva yra paskutinė Europos Sąjungoje – tik maždaug 15 proc. darbdavių dalyvauja sprendžiant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus“, - teigia G.Banaitytė.
Teisė į saugų darbą
Valstybinė darbo inspekcija akina: dirbantysis turi žinoti, kad įstatymiškai jis turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti.
„Jokios kompensacijos už blogas darbo sąlygas nėra saugaus darbo kultūros dalis – darbuotojo sveikata nėra prekė ir negali būti perkama“, - sako VDI atstovė.
Milijoninis nuostolis
Nelaimingi atsitikimai ne tik sunkiai užgula nukentėjusiuosius bei jų artimuosius, bet ir reikalauja papildomų šalies biudžeto išlaidų. Mat nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokoms kasmet priskaičiuojama 50-60 mln. litų. Tai – maždaug dešimtadalis visų šalies ekonomikos patiriamų nuostolių. Nelaimingi atsitikimai darbe Europai kasmet kainuoja apie 500 mlrd. eurų.
