Į abiejų korpusų rekonstrukciją investuota 44 mln.litų.
Sovietmečiu prie Nemuno įsikūrusiame pušyne veikė sanatorija „Spalis“, tačiau laikui bėgant šios sanatorijos pastatai ištuštėjo, pastaruosius du dešimtmečius jie stovėjo nenaudojami, pradėjo griūti.
„Eglės“ sanatorija pastatyta ant atnaujintų maždaug pusšimčio metų senumo pastatų likučių. Jos išorė, kaip ir paslaugų kokybė, panaši į Druskininkuose veikiančią to paties pavadinimo sanatoriją.
Birštono „Eglės“ sanatorijos vadovas Artūras Salda tvirtino, jog iki šiol vienu metu gydytis ir ilsėtis galėjo apie 350 žmonių. Išplėsta sanatorija gali priimti 450 žmonių.
Sanatorijoje veikia masažo, mineralinio vandens ir vaistažolių vonių, povandeninio masažo, fizioterapijos, kineziterapijos, ergoterapijos, baltojo ir juodojo purvo procedūrų kabinetai.
Naujame aukštų korpuse įkurtas konferencijų centras, kino ir koncertų salė, nauja valgykla, centrinė registratūra.
Žmonėms, turintiems Teritorinės ligonių kasos siutimą, apgyvendinimas ir sveikatinimo paslaugos nekainuoja. Pageidaujantiems pailsėti ir pasimėgauti procedūromis be siuntimo, už paslaugas tenka sumokėti. Dvivietis kambarys parai kainuoja 174 litus, liukso kambarys – 216 litų.
Šiuo metu vyksta trečiasis „Eglės“ sanatorijos plėtros etapas, kuris vystomas kartu su Birštono savivaldybe, – pradėtas statyti modernus gydyklų centras.
Jau kitų metų rudenį bus įkurti trys baseinai, vertikalių vonių ir pirčių kompleksas, druskų kabinetas, fizioterapijos centras. Tokio centro Birštone labai trūksta. Tai - viena iš priežasčių, dėl ko žmonės poilsiauti mieliau vyksta į Druskininkus, Palangą, Vaizgakiemį, Esantį Prienų rajone.
A.Salda tvirtino, jog įgyvendinus visą projektą, Birštono „Eglės“ sanatorija vienu metu galės priimti 800 žmonių — daugiau negu visos kitos šiuo metu veikiančios Birštono sveikatinimo įstaigos.
A.Salda tikino, jog „Eglės“ sanatorija savo veikla prisideda prie Birštono klestėjimo ir turizmo plėtros. Ji traukia ir lietuvius, ir svečius iš užsienio.
„Šaltuoju sezonu sanatorijoje svečiai iš Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių sudaro 20-30 proc.
Vasarą užsieniečių atvyksta maždaug 50 proc.”, - sakė sanatorijos vadovas.
„Eglės“ sanatorija yra tapusi bene didžiausiu darbdaviu Birštono mieste: iš viso įdarbinta 120 įvairių specialistų. Jeigu klientų srautai dar augs, artimiausiu metu bus priimta dar per 30 darbuotojų. Kai duris atvers gydyklos, iš viso sanatorijoje dirbs per 300 žmonių. Tai padės sumažinti nedarbą Birštone, Prienuose ir apylinkėse.
Birštono merė Nijolė Dirginčienė sakė, jog „Eglės“ sanatorijos įkurdinimas Birštone — svarbus projektas miestui.
„Tai - tiesioginė investicija į miesto plėtrą. Neabejoju, kad nauja sanatorija privilios į Birštoną daugiau žmonių, o tuo pačiu skatins įvairius su turizmu susijusius verslus, nuo transporto iki maitinimo.
Jos teigimu, Birštono niekas nesirengia paversti Druskininkais ar antrąja Palanga. Ir toliau siekiama, kad į Birštoną važiuotų ramaus poilsio, sąlyčio su gamta ir sveikatinimo paslaugų ieškantys žmonės.
Šiuo metu Birštone taip pat veikia ,,Tulpės" ir ,,Versmės" sanatorijos. Jose vienu metu gali apsistoti per 400 žmonių. Birštono viešbučiai ir privatus sektorius gali priimti dar apie 1 tūkst. žmonių.
