Tyrimas: už kokius pinigus iškilo V. Putino rūmai

Pirmą dalį skaitykite čia.

Prie Juodosios jūros Rusijos pietuose stovi įspūdinga vila, pastatyta neoklasicizmo stiliumi, su taisyklingos formos sodu. Plačios valdos, kuriomis galėtų pasipuikuoti pats caras, yra netoli Gelendžiko, jose įrengta sraigtasparnių aikštelė. Tai vieta, kuri paprastai vadinama Putino rūmais. Jų atsiradimo istoriją nagrinėja „Reuters“ žurnalistų komanda.

2005 metais prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai įsakė pradėti vykdyti didelio masto Rusijos medicinos įstaigų statybos ir aprūpinimo šiuolaikine įranga programą. Praėjus penkeriems metams valdžios institucijos nustatė, kad tiekėjai du ar net tris kartus buvo užkėlę kainas tokiai gyvybiškai svarbiai įrangai, kaip aukštųjų technologijų medicininiai tomografai.

Įtariamuosius surado Rusijos gilumoje. 2012 metais Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad 104 pareigūnams pateikti kaltinimai byloje dėl tomografų kainų užkėlimo. Keletas vietos valdininkų ir verslininkų buvo apkaltinta sukčiavimu ir pasodinta.

Tačiau „Reuters“ tyrimas rodo, kad du turtingi žmonės iš Putino aplinkos taip pat susiję su tokiomis machinacijomis, tačiau nebuvo nubausti.

Jie pardavė Rusijai medicininės įrangos mažiausiai už 195 milijonus dolerių ir, kaip rodo „Reuters“ išnagrinėti bankų dokumentai, pervedė į sąskaitas Šveicarijos bankuose iš viso 84 mln. dolerių. Dokumentai taip pat rodo, kad ne mažiau kaip 35 mln. eurų (48,7 mln. dolerių) iš šių sąskaitų buvo pervesta į vienos bendrovės sąskaitą. Ši bendrovė dalyvavo elitinės vilos statyboje Juodosios jūros pakrantėje, kuri tapo žinoma kaip „Putino rūmai“ po 2010 metais nuskambėjusių verslininko Sergejaus Kolesnikovo demaskuojančių pasisakymų. Jis įrodinėjo, kad objektas buvo statomas būtent Rusijos vadovui. V.Putinas neigia, kad yra kaip nors susijęs su šiuo nekilnojamuoju turtu.

*Šios išvados yra „Reuters“ tyrimo dalis apie tai, kaip Kremliaus favoritai Putino epochoje uždirba iš valstybės viešojo pirkimo sutarčių. Šiame ir kitame straipsnyje tiriama, kuo pavirto grandiozinė prezidento iniciatyva aprūpinti ligonines nauja įranga. Trečiajame straipsnyje, kuris parašytas remiantis konfidencialia Rusijos bankų duomenų baze, bus kalbama apie milijardines išlaidas valstybės viešiesiems pirkimams geležinkeliuose. Putinui artimų žmonių gerovė atsidūrė pasaulio dėmesio centre ryšium su Rusijai įvestomis JAV ir Europos sankcijomis dėl krizės Ukrainoje.

Žlugus Sovietų Sąjungai Rusija išgarsėjo visame pasaulyje savo korupcija. Valdant pirmajam posovietiniam vadovui Borisui Jelcinui oligarchai perėmė valstybinių įmonių kontrolę ir susikrovė pasakiškus turtus. Tie laukiniai laikai seniai praėjo.

B.Jelcino įpėdinis V.Putinas sugrąžino valstybės kontrolę į didžiąją dalį pelningiausių pramonės šakų, tokių kaip naftos ir dujų pramonė. Dauguma piliečių laiko, kad V.Putino Rusija žymiai geresnė už B.Jelcino epochos chaosą, ir su V.Putinu, buvusiu KGB karininku, į šalį atėjo tvarka. Didėjančios naftos kainos paskatino ekonomikos augimą.

Jam valdant Rusijos ekonomika, imant išeities tašku vienam žmogui tenkančias pajamas, išaugo daugiau kaip du kartus. Tačiau korupcija išlieka giliai įsišaknijusia problema. Nepriklausomų ekonomistų nuomone kelias į turtus šiandien yra ne valstybei priklausančių aktyvų pasisavinime, bet tuose pinigų srautuose, kurie eina per valstybės sandorius su privačiu sektoriumi.

„Dabartinė sistema Rusijoje remiasi ne korupcija tradicine prasme, bet visišku valstybės ir verslo interesų susiliejimu“ - pasakė Maskvos Postindustrinės visuomenės tyrimo centro direktorius Vladislavas Inozemcevas.

Viena iš priežasčių, dėl kurios tie, kas turi ryšių, gali apeidinėti valstybės sutarčių paskirstymo taisykles – Rusijoje tą galima daryti visiškai legaliai.

Skylėti įstatymai, mažai kontroliuojant, kaip jų laikomasi, suteikia galimybę valstybinėms organizacijoms sudaryti pirkimų sutartis su bendrovėmis, kurios neatskleidžia informacijos apie savininkus arba kurių pėdsakų neįmanoma rasti pagal oficialų adresą. Rusijos įstatymuose nėra aiškiai apibrėžto draudimo konkurentų suokalbiams ar slaptiems bendriems interesams, kai valstybė organizuoja viešųjų pirkimų konkursus. Korupcija Putino Rusijoje išsikerojusi kaip tik šioje pilkojoje zonoje, kur jos yra daugiau negu atviroje vagystėje.

Plačiai pasklidus įtarimams apie išsikerojusius piktnaudžiavimo atvejus V.Putinas paskelbė karą korupcijai. Lapkritį jis pasakė: „Mes ir toliau su šaknimis rausime šį užkratą“. Gruodį jis išleido įsaką dėl kovos su korupcija skyriaus įsteigimo. Putino oponentai jau ne pirmus metus kaltina jį favorizmu. Ko jie nepadarė – tai nepaaiškino, kaip būtent prezidento favoritai vagia pinigus iš valstybės.

Ligoninių aprūpinimo nauja įranga projekte dideli pinigai nusėsdavo su V.Putinu susijusių tarpininkų kišenėse. Tai tas pelnas, kuris galėjo būti panaudotas Rusijai taip reikalingai papildomai įrangai tiekti ar medicinos paslaugoms teikti.

Du V.Putino bendražygiai tarpininkavo organizuojant medicininės įrangos tiekimą pagal valstybinius užsakymus už ne mažesnę kaip 195 mln. dolerių sumą. Jie gaudavo pajamų, pirkdami naujausią medicininę įrangą per savo kontroliuojamą Didžiosios Britanijos firmą ir parduodami ją Rusijai už žymiai aukštesnes kainas, kai kada dukart didesnes už rinkos.

Didžioji dalis įrangos atkeliaudavo iš tarptautinio Vokietijos koncerno „Siemens“ („Siemens AG“). Jis parduodavo savo produkciją britų bendrovei, o ši ją tiekė Rusijai. Dalis prekių buvo tiekiama už tokias kainas, kurias Dmitrijus Medvedevas apibūdino kaip „cinišką, chamišką vagystę“.

Pats V.Putinas yra sakęs, kad sveikatos apsauga – tai viena iš opiausių problemų, su kuriomis susiduria Rusija posovietiniu laikotarpiu. Vidutinė gyvenimo trukmė po Sovietų Sąjungos žlugimo sumažėjo iki 62 metų 2002 metais, lyginant su 69 metais 1989 -aisiais. Nors, remiantis Pasaulio banko duomenimis, 2011 metais ji vėl pasiekė 69 metus, tai žymiai mažiau už analogišką rodiklį tokiose Vakarų šalyse kaip Didžioji Britanija ar JAV, kur gyvenimo trukmė tuo laiku buvo atitinkamai 81 ir 79 metai. Putino valdymo laikotarpiu gyventojų skaičius Rusijoje sumažėjo nuo 147 iki 143 milijonų.

V.Putinas suprato reformų būtinybę. 2005 metais per antrąją kadenciją prezidento poste jis priėmė sprendimą skirti 1 mlrd. dolerių penkiolikos modernių ligoninių statybai ir aprūpinimui šiuolaikine įranga. Jo valstybinis projektas „Sveikata“, kaip sakė jis pats, buvo vienas iš gyvybiškai svarbių žingsnių paprastų Rusijos piliečių gyvenimo kokybei pagerinti. Buvo suplanuota nuo Vladivostoko iki Karaliaučiaus statyti naujus kardiologijos ir traumatologijos centrus. „Tai garantija nuo inertiško lėšų pravalgymo be apčiuopiamos naudos“, - pasakė tuomet V.Putinas. Tiktai jis nepasakė, kad du jo pažįstami tapo kai kurių iš šių ligoninių statybos ir aprūpinimo įranga dalyviais.

Vienas iš jų – buvęs stomatologas Nikolajus Šamalovas. Tai atletiško stoto, tvirtos valios žmogus, kuriam dabar per šešiasdešimt. Jie pažįstami nuo to laiko, kai V.Putinas dirbo Sankt Peterburge, kur būsimasis prezidentas užėmė svarbų postą miesto administracijoje. Vienas iš N.Šamalovo sūnų ten dirbo jo vadovaujamas.

N.Šamalovas ir V.Putinas taip pat priklausė miesto šiaurinėje dalyje esančios elitinės vasarnamių gyvenvietės, žinomos kaip kooperatyvas „Ežeras“ („Ozero“), siauram steigėjų ratui. N.Šamalovas praturtėjo iš Sankt Peterburgo banko „Rosija“ akcijų – šis bankas ėmė sparčiai augti po to, kai V.Putinas persikėlė į Maskvą ir 2000 metais buvo išrinktas prezidentu. Jis taip pat buvo Vokietijos pramonės milžino „Siemens“ - stambiausio medicininės įrangos gamintojo – vienu iš pagrindinių pardavimų Rusijoje vadybininkų.

Kitas V.Putino pažįstamas, įsitraukęs į medicinos projektą, buvo Dmitrijus Gorelovas, 1973 metais baigęs Karo medicinos akademiją. Jo pažįstamas apibūdina jį kaip mąslų žmogų, besidomintį fotografija. Jis taip pat buvo banko „Rosija“ akcininkas iki 2013 metų birželio. 2000-aisiais metais prezidento V.Putino įsaku D.Gorelovui buvo suteiktas Rusijos Federacijos nusipelniusio medicinos darbuotojo vardas.

Trečioji svarbiausia figūra istorijoje su medicininiais sandoriais ir vila ant Juodosios jūros kranto – Sergejus Kolesnikovas, buvęs N.Šamalovo ir D.Gorelovo verslo partneris. Pagal išsilavinimą biologas, S.Kolesnikovas sako, kad padėjo N.Šamalovui valdyti investicinę bendrovę, o kartu su D.Gorelovu jis buvo medicinos firmos akcininkas. Pasak jo, tai leido jam susidaryti aiškų vaizdą, kokius ryšius su prezidentu palaiko abu jo partneriai, taip pat susipažinti su informacija apie sandorius, susijusius su ligoninėmis ir nekilnojamojo turto objektu pajūryje. Pavyzdžiui, jis teigia, kad abu, D.Gorelovas ir N.Šamalovas, buvo pakviesti į V.Putino 55 -ojo gimtadienio šventę 2007 metais.

„Jie buvo pas jį per gimtadienį. Jie man apie tai pasakojo“, - sakė S.Kolesnikovas, kuris šiuo metu gyvena Estijoje. Pasak jo, N.Šamalovas ir D.Gorelovas taip pat būdavo priėmimuose nuošalioje prezidento rezidencijoje prie Valdajaus ežero tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo.

„Reuters“ savo ruožtu susipažino su skrydžių planu, kuris gali patvirtinti N.Šamalovo ir D.Gorelovo artimus santykius su V.Putinu. 2008 metais abu verslininkai ir aukšto rango Kremliaus valdininkas drauge su buvusia meninės gimnastikos olimpine čempione Alina Kabajeva, kuri Rusijos žiniasklaidos buvo įvardijama kaip V.Putino draugė, skrido iš Prahos į Rusijos kurortą Sočį nedideliu privačiu lėktuvu.

Prezidentas, kuris tuo metu dar buvo vedęs, neigė savo ryšius su A.Kabajeva ir patarė žurnalistams laikyti savo „snargliuotą nosį“ kuo toliau nuo jo asmeninio gyvenimo. Kaip rodo skrydžių planas, tuo lėktuvu skrido ir tuometinis prezidento reikalų valdybos viršininkas Vladimiras Kožinas, kuriam kovo mėnesį pritaikytos JAV sankcijos. Paklaustas apie šį skrydį jis atsakė, kad gandų nekomentuos.

2010 metais S.Kolesnikovas parašė atvirą laišką tuometiniam prezidentui D.Medvedevui, kaltindamas N.Šamalovą tuo, kad šis Juodosios jūros pakrantėje stato elitinę vilą V.Putinui. Savo laiške S.Kolesnikovas rašė, kad nėra tiesiogiai susijęs su rūmų statybos projekto valdymu. Pasak jo, operacija buvo vykdoma vadovaujant N.Šamalovui, tačiau tam buvo naudojamos kitiems projektams skirtos lėšos, kurias kontroliavo S.Kolesnikovas. Laiške sakoma, kad S.Kolesnikovas žinojo apie projekto kainą, nes dirbdamas su N.Šamalovu tikrindavo išsamias ataskaitas ir biudžetus.

Pats N.Šamalovas neatsakė į klausimus, kurie kilo rengiant straipsnį. D.Gorelovas, kalbėdamas apie savo vaidmenį bendrovėse, dalyvavusiose Putino nacionaliniame medicinos projekte, agentūrai „Reuters“ sakė:

„Šiuolaikinės medicinos pasiekimai iki šiol buvo prieinami tik didelių Rusijos megapolių, iš esmės tik Maskvos ir Sankt Peterburgo, gyventojams. Projekto tikslas buvo suteikti galimybę kitų šalies regionų gyventojams, ypač Sibiro ir Tolimųjų Rytų, gauti aukštos kokybės medicininę pagalbą, panaudojant naujausius mokslo pasiekimus medicinoje“.

V.Putino atstovas neatsakė į klausimus, susijusius su S.Kolesnikovo kaltinimais. Anksčiau Kremlius juos atmesdavo – buvo tvirtinama, kad verslininkas neva įsižeidęs ir išvykęs iš Rusijos dėl nesutarimų su verslo partneriais. S.Kolesnikovas pasakė, kad jis paliko Rusiją todėl, kad nusprendė padaryti kažką naudingo savo šaliai, atvirai papasakojęs apie korupciją.

Į D.Gorelovą buvo kreiptasi dėl įrangos tiekimo valstybiniam projektui „Sveikata“. Jis buvo vienas iš Peterburgo bendrovės „Petromed“ steigėjų. Ši įsteigta praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje regionui aprūpinti medicinine įranga. Startui reikalingą kapitalą suteikė miesto Užsienio reikalų komitetas, kurio vadovu vėliau tapo V.Putinas.

Kaip rodo dokumentai, bendrovės akcininkais tapo S.Kolesnikovas su D.Gorelovu, jie jais tebėra iki šiol.

Tuo metu N.Šamalovas vadovavo vienam iš regiono padalinių, užsiiminėjusių Vokietijos koncerno „Siemens“ medicininės įrangos, tokios kaip tomografai, pardavimu. Anot buvusių kolegų, jis dirbo bendrovėje nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžios.

Į klausimą, kiek laiko N.Šamalovas išdirbo bendrovėje „Siemens“, jos atstovas atsakė, kad jis iš darbo išėjo 2008 metų spalio 1 dieną.

Nuo 2006 iki 2008 metų Rusijos valstybinė įmonė „Technointorg“, valstybinio projekto generalinis rangovas, suteikė bendrovei „Technomed“ teisę tiekti įrangą keturiolikai naujų V.Putino ligoninių. Po to, kai „Technointorg“ susidūrė su problemomis, „Petromed“ baigė tiekti įrangą, aprūpinusi tik aštuonias pastatytas ligonines.

Kiek iš viso valstybė sumokėjo bendrovei „Petromed“ tiksliai nežinoma. Tačiau, kaip rodo teismo aktai, už penkių ligoninių aprūpinimą įranga bendrovei buvo sumokėta 120 mln. dolerių. Rusijos muitinės darbuotojo pateikti dokumentai liudija, kad nuo 2005 iki 2010 metų „Petromed“ importavo 391 partiją medicininės įrangos už didesnę kaip 205 mln. dolerių sumą.

Skaičiai rodo, kad daugiausia įrangos, atsižvelgiant į jos kainą, buvo patiekta iš Vokietijos (65 proc.) ir JAV (25 proc.). „Siemens“, turinti savo įmonių tiek Vokietijoje, tiek JAV, buvo stambiausias tiekėjas. Šis koncernas tiekė kompiuterizuotus rentgeno aparatus ir medicininius tomografus.

Įranga iš „Siemens“ buvo tiekiama tiesiai bendrovei „Petromed“, kuri buvo valstybės vardu veikiantis importuotojas. Tačiau, kaip teigia S.Kolesnikovas, už šią įrangą mokami pinigai keliavo aplinkiniu keliu per tarpininką, kurį kontroliavo N.Šamalovas ir D.Gorelovas.

Muitinės dokumentai liudija, kad „Petromed“ sumokėjo 195 mln. dolerių Didžiosios Britanijos bendrovei „Greathill Ltd“, kuri tarpininkavo perkant įrangą iš „Siemens“ ir kitų tiekėjų.

Schema veikė taip. Rusijos valstybė pervesdavo lėšas bendrovei „Petromed“ medicininei įrangai tiekti. Tuo tarpu, pasak S.Kolesnikovo, „Greathill“ pirkdavo įrangą iš „Siemens“ ir kitų tiekėjų.

Savo ruožtu „Petromed“, kaip liudija muitinės dokumentai, pirkdavo įrangą iš „Greathill“ už žymiai aukštesnes kainas, kurios bemaž du kartus viršijo tuometines rinkos kainas. Bankų dokumentai, kuriuos pavyko gauti agentūrai „Reuters“, tą patvirtina.

S.Kolesnikovas pasakė, kad jis padėjo sukurti „Greathill“ N.Šamalovo ir D.Gorelovo vardu. Dokumentai, kurie buvo išstudijuoti rengiant šį straipsnį, leidžia daryti prielaidą, kad „Greathill“ buvo įrangos tiekėjas tik popieriuje. Pasak S.Kolesnikovo, tikroji „Greathill“ paskirtis buvo tarpininkauti „ten, kur buvo galima gauti pelno“.

D.Gorelovas sakė, kad naudoti tokias bendroves dideliems projektams buvo įprasta praktika ir tai turėjo „labai teigiamą įtaką projekto įgyvendinimui“. Jis pasakė, kad bendrovės „Greathill“ veikla buvo „absoliučiai skaidri“.

Kaip liudija steigimo dokumentai, „Greathill“ pagrindinė bendrovė įregistruota Anglijos šiaurėje Ročdeilyje. Nurodytu adresu įsikūrusi buhalterinė firma, kuri pasakė, jog „Greathill“ buvo jos klientė, kuriai ji suteikė registruotą buveinę. Buhalterinės firmos atstovė pasakė, kad ji daugiau nieko nežino apie „Greathill“ verslą.

„Greathill“ neatskleidžia bendrovės tikrųjų savininkų ir valdytojų.

Jie naudojasi vadinamųjų nominaliųjų direktorių paslaugomis. Tai žmonės iš kitos buhalterinės firmos, įsikūrusios Esekso grafystėje Anglijos pietuose, kuriuos akcininkai paskyrė atstovauti jų interesams direktorių taryboje. Ir joje nurodytos bendrovės, kurias valdo ta pati buhalterinė firma, kaip ir jos akcininkai.

Esekse esančios buhalterinės firmos vadovas agentūrai „Reuters“ patvirtino, kad firma tvarkė „Greathill“ verslo reikalus. Pasak jo, bendrovės, įregistruotos kaip „Greathill“ akcininkės, greičiausiai buvo nominalinės, tai yra, veikiančios kitų vardu.

„Nominalinė bendrovė veikia kaip iškaba, - pasakė jis. - Tokiu būdu, jos yra akcijų turėtojos trečiosios šalies vardu. Tačiau jos nėra teisėtos akcijų savininkės“.

Kaip teigia S.Kolesnikovas ir kaip liudija „Reuters“ išnagrinėti dokumentai, „Greathill“ savininkai buvo N.Šamalovas ir D.Gorelovas.

Dokumentų kopijos rodo, kad šie du vyrai pasisamdė Šveicarijos patikėtinę bendrovę „Interis“, kad ši įsigytų „Greathill“ akcijų jų vardu – po 50 procentų kiekvienam iš jų. „Interis“ ir N.Šamalovas komentuoti atsisakė.

„Siemens“ atstovas pasakė, kad gamintojas nežinojo apie kokį nors N.Šamalovo ryšį su „Greathill“. „Bendrovė „Greathill“ buvo „Siemens Healthcare“ verslo partneris iki 2010 metų. „Siemens“ neturi jokios informacijos apie tai, jog „Siemens“ bendradarbis būtų investavęs į „Greathill“ ar „Petromed“, - sakė koncerno atstovas. Muitinės dokumentuose, kuriuos išstudijavo „Reuters“, yra įrodymų, kad „Greathill“ pardavė „Siemens“ produkciją bendrovei „Petromed“ su dideliu antkainiu. Jie liudija, kad laikotarpiu nuo 2007 metų rugsėjo iki 2008 metų rugpjūčio „Greathill“ įsigijo mažiausiai keturis tomografus „Siemens Somatom Sensation 64 CT“. Po to „Greathill“ pardavė įrangą bendrovei „Petromed“ po 1.9-2 mln. eurų už kiekvieną, o tai, remiantis muitinės dokumentais, ekvivalentiška 2,7-3 mln. dolerių, atsižvelgiant į tuometinį valiutų keitimo kursą.

Šios kainos bemaž du kartus aukštesnės už įprastas tos pačios klasės kompiuterinių tomografų, tarp jų ir „Siemens“ produkcijos, kainas, teigiama Kremliaus atliktame medicininės įrangos tiekimo tyrime, kuris atliktas 2010 metais.

Keletas žmonių, užsiimančių prekyba medicinine įranga Vokietijoje, sakė agentūrai „Reuters“, kad Vokietijos ir kitų šalių ligoninės galėjo pirkti 2007-2008 metais tokių pačių „Siemens“ tomografų, priklausomai nuo komplektacijos, po 1,0-1,2 mln. eurų.

Muitinės dokumentai taip pat rodo, kad „Greathill“ pardavė bendrovei „Petromed“ tomografą „Siemens Avanto MRI“ už daugiau kaip 3 mln. eurų, arba 130 mln. rublių. „Greathill“ pardavė bendrovei „Petromed“ dar septynis tokius tomografus po 2,6 mln. eurų už kiekvieną. Vokiečių ekspertai tvirtino, kad įprastinė tokių tomografų kaina buvo 1,2-1,7 mln. eurų.

„Šimtas trisdešimt milijonų rublių – tai aiškiai užkelta kaina, - sako Rusijos chirurgas Aleksiejus Popovas, kuris išstudijavo medicininų tomografų kainas. - Vidutinė tokio įrenginio kaina yra 80-85 mln. rublių – tai su visais galimais kainų priedais“.

„Petromed“ atsisakė komentuoti sandorį. Bendrovės generalinis direktorius Enveras Useinovas sako, kad jis tik metus vadovauja bendrovei ir nieko negirdėjo apie „Greathill“: „Aš nieko negaliu pasakyti. Aš nežinau“.

Raštiškame atsakyme „Reuters“ D.Gorelovas teigia, kad „Petromed“ užtikrino įrangos tiekimą konkurencingomis kainomis ir kad jos tiekimui, taip pat ir kainoms, pritarė vyriausybės ekspertai.

Prie Juodosios jūros Rusijos pietuose stovi įspūdinga vila, pastatyta neoklasicizmo stiliumi, su taisyklingos formos sodu. Plačios valdos, kuriomis galėtų pasipuikuoti pats caras, yra netoli Gelendžiko, jose įrengta sraigtasparnių aikštelė. Tai vieta, kuri paprastai vadinama Putino rūmais.

Kaip pinigai, skirti Putino projektui pirkti tomografus Rusijos ligoninėms, buvo investuoti į nekilnojamojo turto objektą, neturintį nieko bendro su medicina? Viskas vyko trimis pagrindiniais etapais. Pirmasis - „Petromed“ sumokėjo bendrovei „Greathill“. Po to „Greathill“ pervedė mažiausiai 56 mln. dolerių į Belizo bendrovės sąskaitas Šveicarijos banke. O jau po to Belizo bendrovė pervedė pinigus į Vašingtone registruotos firmos sąskaitas.

Ši firma - „Medea Investment“ - gavo mažiausiai 48 mln. statybinėms medžiagoms tiekti Putino rūmams. S.Kolesnikovo žiniomis „Medea“ savininkas buvo italų architektas Lanfranco Cirillo, kuris suprojektavo pastatą.

Per savo atstovą V.Putinas neigė bet kokį ryšį su nekilnojamojo turto objektu prie Juodosios jūros. Remiantis oficialiais duomenimis apie jo pajamas Rusijos prezidentas neišgalėtų pasistatyti ištaigingos vilos. 2011 metų gruodžio duomenimis V.Putino pajamos per ankstesnius ketverius metus sudarė 17,73 mln. rublių (539 000 dolerių). Jis yra vieno namo ir kuklaus buto savininkas.

Tais pačiais metais pagal D.Medvedevo įsaką dėl kaltų asmenų, užkėlusių medicininių tomografų kainas, nubaudimo Rusijos Generalinė prokuratūra pranešė apie 68 baudžiamųjų bylų iškėlimą 45 šalies regionuose.

Pavyzdžiui, Uljanovske išnagrinėjus bylą dėl 2008 metais tiektų tomografų „Siemens Emotion 6“ buvo nuteisti regiono sveikatos apsaugos ministras, du verslininkai ir vyriausiasis gydytojas. Ministras nuteistas kalėti 8,5 metų, verslininkai – 7 metus, o gydytojas gavo 3 metus lygtinai. Už tomografus buvo sumokėta 44 mln. rublių – tuo metu tai sudarė 1,7 mln. dolerių už vienetą. Teismo sprendime ši kaina charakterizuojama kaip „sąmoningai užkelta“.

Tačiau tai net negalima lyginti su tuo, kiek imdavo už tomografus prezidento favoritai. Kaip rodo muitinės dokumentai, „Greathill“ gavo 61 procentu daugiau – 71 mln. rublių už bendrovei „Petromed“ parduotą lygiai tokį patį tomografą.