„Sveikinu RRT norą ginti vartotojus. Turi būti atsižvelgta į paslaugų tarifų skaičiavimą: ar jis grįstas sąnaudomis, ar tai nėra tik noras pasipelnyti ir gauti viršpelnius. RRT suprantu, tačiau ir Lietuvos pašto siekį palaikau“, - sako DHL Lietuvos vadovas Mindaugas Pivoriūnas.
Anot jo, Lietuvos paštas žada padaryti daugelį pakeitimų, kurie jau galioja ne vienoje valstybėje. Kaip teigia M.Pivoriūnas, dabar susidariusi tokia situacija, kad šiandien galiojantys Lietuvos pašto paslaugų tarifai nepadengia siuntų pristatymo išlaidų.
Nerealiai maži įkainiai
„Tai iškreipia rinką, o privačios įmonės negali teikti tokios paslaugos, nes kainų lygis labai žemas. Privačiai bendrovei būtų per didelė prabanga teikti paslaugą žemiau jos savikainos“, - apie verslą kalba M.Pivoriūnas.
Tiesa, net ir tuo atveju, jei RRT ir leistų Lietuvos paštui padidinti siuntų tarifus, šių paslaugos kainuotų pigiau nei kurjerių tarnybų. Todėl, anot pašnekovo, pokyčiai jo bendrovei tiesioginės didelės naudos neatneštų. Nebent tai galėtų paskatinti žmones už paslaugą atseikėti daugiau, kad siuntos greičiau pasiektų gavėją.
„Jei DHL norėtų pradėti teikti universalią paslaugą, mes to greičiausiai nedarytume, nes kainų lygis toks, kad privačiai bendrovei neverta subsidijuoti pristatymų. Dėl tos pačios priežasties yra buvę atvejų, kai mažos įmonės, bandžiusios teikti pašto paslaugas, dėl nerealiai žemų įkainių bankrutavo“, - komentuoja DHL Lietuva vadovas.
Įnešė sumaištį
Kad šiandien veikianti sistema iškraipo rinką, įsitikinęs ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Generalinio direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis transporto ir logistikos politikos sritis Vytautas Kudzys.
Kai prieš kelerius metus buvo ruošiamas naujas Pašto įstatymas, nes Lietuva turėjo prisijungti prie ES direktyvos ir liberalizuoti pašto rinką, anot V.Kudzio, buvo padaryti sumaišties įnešę pakeitimai.
Be to, kad dingo smulkiosios siuntos apibrėžimas, o įkainojant siuntą liko tik svorio, neatsižvelgiant į tūrį, matas, išbrauktas ir terminas pasiuntinių paslauga.
Kaip aiškino pašnekovas, anksčiau įstatyme buvo aiškiai apibrėžta, kad tai paslauga, kai pasiuntinys siuntą paima ir pristato ją pasirašytinai.
„Universali paslauga nėra pasiuntinių paslauga: aš įmetu siuntą į pašto dėžutę ar atnešu į paštą ir ją pristato gavėjui. Atsirado siunta pasirašytinai. Pasidarė neaišku, ar ji priklauso prie universalių paslaugų. Be to, pasiuntinys paprastai teikia ir kai kurias papildomas paslaugas, tarkime, gali paimti pinigus už prekę, jei ji – iš internetinės parduotuvės. Kilo klausimų, ar gali būti universali paslauga su papildomomis paslaugomis, ar čia – nebeuniversali paslauga, todėl turi būti apmokama pagal operatoriaus nustatytus tarifus“, - komentavo V.Kudzys.
Tūkstantis laiškų per mėnesį
Rengiant naują Pašto įstatymo korekciją numatoma koreguoti šiandien galiojančią nuostatą, kuri nurodo, jog universali pašto paslauga yra tokia, kai vienas siuntėjas per mėnesį išsiunčia iki tūkstančio laiškų ir iki 250 siuntų.
„Siuntų bendrovės tokį klientą laiko pakankamai stambiu. Šiandien šis stambus klientas, naudodamasis universaliąja pašto paslauga, gauna ją už kur kas mažesnę kainą nei gali suteikti privati bendrovė. Kadangi Lietuvos paštas, teikdamas universaliąsias paslaugas, patiria nuostolį, jis kompensuojamas iš visų mokesčių mokėtojų“, - kalba LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Todėl jam nesuprantama RRT pozicija. V.Kudzio teigimu, ši institucija turėtų stebėti, kad Lietuvos paštas nepiktnaudžiautų universaliomis paslaugomis ir nereikalautų nepagrįstai didelio nuostolio dengti mokesčių mokėtojų pinigais.
„O jie kažkodėl laikosi nuostatos, kad tūkstantis laiškų per mėnesį vienam siuntėjui – nedaug. Dabar net ir stambusis verslas turi teisę naudotis universaliąja paslauga ir gauti mokesčių mokėtojų paramą“, - situaciją aiškina pašnekovas.
Jis spėja, kad RRT nenori keisti susidariusios situacijos dėl to, kad ji apie padėtį Lietuvoje ataskaitas teikia ir Europos pašto reguliuotojui. „Jei stipriai sumažės universaliųjų paslaugų kiekis Lietuvoje, šiam gali kilti klausimas, kodėl taip nutiko. Dėl to RRT suinteresuoti nemažinti to kiekio, kad nereikėtų aiškintis dėl susidariusios situacijos“, - prielaidą daro V.Kudzys.
Paštas sumoka daugiau
V.Kudzys atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos paštas, pristatydamas siuntas į užsienį, nenuveža siuntinio galutiniam gavėjui į rankas, o perduoda jį kitose šalyse veikiantiems operatoriams. Tai reiškia, kad Lietuvos paštas susimoka už paslaugas.
„Lietuvos pašto universaliųjų pašto paslaugų įkainiai patvirtinti labai seniai. Per tą laiką daugelyje valstybių pristatymo kainos padidėjo. Todėl padidėjo ir Lietuvos pašto sąnaudos, o kainos jo klientams Lietuvoje liko tokios, kokios buvo. Lietuvos paštas turėtų padidinti savo kainas: Lietuvoje siunčiama marža turėtų išlikti, nes ji reguliuojama valstybės, tačiau jei pristatymas, tarkime, Vokietijoje, pabrango, atitinkamai turėtų ir pabrangti paslaugos“, - dėstė pašnekovas.
Sena tvarka žmonių negąsdina
Didžiosios dalies Lietuvos gyventojų negąsdina pašto noras grįžti prie tvarkos, kai korespondencijos siuntų kaina buvo nustatoma ne tik įvertinant jos svorį, bet ir tūrį. Kaip rodo rinkos tyrimų bendrovės SIC balandį atlikta gyventojų apklausa, tam neprieštarauja 72 proc. apklaustųjų.
Nediferencijuoti kainos pagal siuntos svorį nori 17 proc. gyventojų. Nediferencijuoti pagal šalį nori 36 proc. gyventojų.
Laiškus į užsienį siunčia 13 proc. Lietuvos gyventojų. Visai nesiunčia – 87 procentai. Kaip rodo Lietuvos pašto apklausa, dažniau korespondenciją į užsienį siunčia didesnėmis pajamomis disponuojantys gyventojai. Vyresnio amžiaus žmonės, senjorai, kaimo vietovių gyventojai, žmonės, gaunantys žemesnes pajamas, korespondenciją į užsienį siunčia itin retai.
