„Vero Cafe“ kavinukėse trečiadienį 4 litus kainavęs braziliškos espreso kavos puodelis šiandien kainuoja 4,11 lito. Dvigubo espreso kaina pasistiebė nuo 5,5 iki 5,87 lito.
Pavertus eurais, pastarosios kavos kaina nuo 1,59 euro pasistiebė iki apvalesnio skaičiaus – 1,7 euro.
Kiti kavos virėjai kainas kilstelėjo šiek tiek anksčiau. Šiuo metu „Coffe Inn“ juoda kava kainuoja 4,5 lito, nors neseniai į puodelį jos prikliuksėdavo už 4 litus. Tad jos kaina ir šiame tinkle prieš mėnesį kitą nuo 1,16 euro stryktelėjo iki 1,3 euro.
Tad gurkšnojame gerokai brangesnę kavą nei maltiečiai ar italai. Ten, kur espreso liejasi upeliais, - ir Maltoje, ir Turine, ji tekainuoja 1 eurą.
Pabrango ir sveriama kava. Prieš savaitę kitą „Vero Cofe“ 250 g vidutinė rūšinės kavos kaina sukosi apie 27 litus, šiuo metu ji kainuoja 32-36 litus.
Kainų pokytis – po trejų metų
„Taip, perrašėme kainas, tad jos, perskaičiavus į eurus, suapvalėjo. Tai padarėme, kad vėliau, kai bus įvestas euras, nebereikėtų skaičiuoti iš naujo“, - pėdų nemėtė „Vero Cofe“ kavinių tinklą valdančios bendrovės „Vero Coffee House“ vadovas Darius Vėželis.
Jo teigimu, šiame tinkle kavos kainos nesikeitė jau trejetą metų, nors priežasčių joms augti būta ne vienos.
„Tiesiog sulaukėme tam tinkamo momento, ir jas kilstelėjome. Per pastaruosius trejus metus smarkiai pabrango ir cukrus, ir pienas, ir pati pakuotė. Nuolat didėja ir darbo užmokestis, todėl trauktis nebeturėjome kur“, - paaiškino D.Vėželis.
Užtat dar gerą pusmetį, kol bus įvestas euras, baristos šiek tiek erzins kavos gėrėjus, grąžą jiems dalindami baltais centais.
Spekuliacijų atgarsis
„Mūsų tinkle apie 10 proc. pabrango tik juoda kava. Tačiau mūsų produktų krepšelyje jos pardavimas sudaro mažą dalį. Tad viso krepšelio kaina pasistiebė tik 2-3 procentais, - maždaug tiek, kokia yra metinė infliacija“, - paaiškino kavos išsinešti tinklą „Coffee Inn“ valdančios bendrovės „Keturi kambariai“ vadovas Vygantas Makselė.
Jo teigimu, kavą teko pabranginti, nes jos kainą kilstelėjo maždaug prieš tris mėnesius biržoje spekuliantų sukeltos audros.
„Nuo gruodžio iki kovo braziliška kava biržoje pabrango 50-60 proc. Ir tik pastaruoju metu ji šiek tiek susitraukė. Manau, kad tai - spekuliantų darbas. Jie, manipuliuodami informacija, ir įsiūbuoja kainas“, - sakė V.Makselė.
Vos kalba pasisuka apie derlių Brazilijoje, vieną dieną iš spekuliantų lūpų pasklinda kalbos, kad ateinantis derlius joje bus 50 mln. kavos pupelių maišų, kitą dieną – kad 45 mln.
Vieno maišo svoris – 60 kilogramų, o 1 mln. maišų – tai jau 60 tūkst. tonų. Visa tai neišvengiamai daro įtaką kainai biržoje.
Tad, anot V.Makselės, kavos kainų pokyčiai Lietuvoje veikiančiame „Coffee Inn“ tinkle nesusiję su euro įvedimu.
„Kadangi „Coffe Inn“ tinklą turime ir Latvijoje, patirtį, keičiant nacionalinę valiutą į eurą, jau sukaupėme.
Latvijoje viskas praėjo sklandžiai. Lietuvoje mums bus arba lengviau perrašyti kainas, arba būsime visi kontroliuojami dar griežčiau“, - sakė pašnekovas.
Stebi pokyčius
Prieš keletą mėnesių Lietuvos bankas, Statistikos departamentas bei Finansų ministerija surengė akciją „Jausk kainų pulsą“. Jos metu žmonės pildė anketas ir nurodė, kokių prekių ir paslaugų kainas turėtų stebėti valstybės institucijos.
Nors kava, arbata, sultys ir mineralinis vanduo nėra pirmojo būtinumo prekės, vartotojai panoro, kad šių prekių kainos taip pat būtų stebimos.
„Kol kas negavome jokių vartotojų skundų. Jei verslininkai dabar ir kilstelėjo kainas – tai jų valia.
Vis dėlto gyvename ne planinės, bet rinkos ekonomikos sąlygomis. Natūralu, kad kainos didėja dėl objektyvių priežasčių“, - sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorius Feliksas Petrauskas.
Jo teigimu, remiantis kaimynų patirtimi, didžiausių galimų grėsmių įžvelgiama smulkiojo verslo sektoriuje. Nes jame itin stiprus žmogiškasis veiksnys.
„Vis dėlto baimės burbulas, kad viskas įvedant eurą pabrangs, yra per daug išpūstas.
Mūsų tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kaip ir Ne maisto produktų inspekcija bei kitos paslaugų verslą kontroliuojančios institucijos stebi kainų pokyčius. Tai daryti mus įpareigojo Euro įvedimo Lietuvoje įstatymas.
Kol kas neprireikė jokių sankcijų - jokios šoko terapijos. Sąžiningi verslininkai laikosi savo nuostatų“, - sakė F.Petrauskas.
Premjeras pagrūmojo
Premjeras perspėjo verslininkus, kurie piktnaudžiauja ar piktnaudžiaus įvedus eurą didindami kainas ar reikalaudami papildomų pinigų už paslaugas.
Anot A.Butkevičiaus, tokioms įmonėms gali būti uždrausta dalyvauti viešuosiuose konkursuose arba taikomos kitos griežtos sankcijos.
A.Butkevičius, pasikalbėjęs su Lietuvos banko vadovu ir finansų ministru, apskritai nutarė, jog reikia dar labiau sustiprinti kontrolę, kad verslininkai prieš euro įvedimą nedidintų kainų.
Seimo narių, kurie susitinka su gyventojais, taip pat paprašyta kaupti informaciją ir iš karto pranešti Vyriausybei ar kitoms institucijoms, jei kažkur nepagrįstai didinamos kainos.
Vyriausybė kovo pabaigoje pritarė Geros valios įvedant eurą memorandumui, kurį pasirašiusios įmonės įsipareigos nenaudoti euro įvedimo kaip preteksto didinti kainas. Ūkio ministras Evaldas Gustas teigė, kad nesąžiningi verslininkai gali būti baudžiami baudomis iki 20 tūkst. litų.
