SEB banko skaičiavimais, laiku vykdanti įsipareigojimus finansų įstaigoms, partneriams ir valstybei maža ir vidutinė įmonė, skolindamasi investiciniam projektui, gali sutaupyti iki 100 tūkst. litų.
V.Doveikos žodžiais, didžiausias mažų ir vidutinių įmonių skolinimosi aktyvumas buvo juntamas 2011-2012 m., kuomet po ekonominio sunkmečio verslas turėjo vykdyti būtinas investicijas tolesnei veiklai užtikrinti. Vėliau jo finansavimo poreikis sumažėjo. Šiuo metu ir 2013 m. jis stabilizavosi.
„Skolinimasis sumažėjo dėl daugybės priežasčių - pastebimas neapibrėžtumas kaimyninėse rinkose, neatsigaunanti Europos ekonomika, nestabili situacija Ukrainoje“, - komentavo vienas iš SEB banko vadovų.
Jo žodžiais, 60 proc. mažų ir vidutinių įmonių skolinasi apyvartinėms lėšoms ir tik apie 40 proc. įmonių skolinasi investicijoms. Vidutinė paskola siekia 800 tūkst. litų, apyvartinėms lėšoms skolinamasi apie 330 tūkst. litų. Vidutinė skolinimosi trukmė – penkeri metai. Aktyviausiai skolinasi žemės ūkis, gamybos, prekybos sektorių įmonės.
Kas trukdo įmonėms pasiskolinti?
„Bankas, vertindamas įmonės riziką, vertina bendrą ekonominę situaciją, įmonės padėtį ir patį finansavimo pobūdį. „Gali būti labai gera įmonė, bet pati idėja gali pasirodyti rizikinga. Arba rizikinga įmonė, priešingai, gali turėti labai patrauklią idėją,“ - sakė V.Doveika.
Pasak jo, didelę įtaką skolinimuisi turi įmonės finansiniai rodikliai, įmonės vadovai ir savininkai - jų gebėjimai, įgūdžiai ir bendravimo būdas ir pagaliau įmonės istorija.
„Įmonės kredito istorijoje fiksuojami bet kokie jos pradelsti įsiskolinimai tiekėjams, finansų įstaigoms, darbuotojams ar valstybei. Bankas vertina pradelstų įsiskolinimų dažnumą, dydį, jų reikšmingumą įmonės veiklos tęstinumui, teisminių procesų buvimą ir pobūdį. Įmonės kredito istorija – ir įmonės sugebėjimas bendrauti su partneriais“, - informavo V.Doveika.
Bankas skirsto įmones į priimtinos rizikos ir didelės rizikos įmones. Jei įmonė turėjo problemų, vėlavo atsiskaityti, ji turi mažiau galimybių pasiskolinti.
SEB šiuo metu finansuoja apie 8000 mažų ir vidutinių įmonių ir kelis šimtus didelių įmonių.
SEB banko skaičiavimais, jeigu vidutinė įmonė nutartų skolintis 1 mln. litų investiciniam projektui 7 metų laikotarpiui, padidintos rizikos įmonei, kurios kredito istorijoje būta tam tikrų pradelstų įsiskolinimų, finansavimas per visą paskolos laikotarpį gali pabrangti iki 97 tūkst. litų. Tai lemtų iki 2 proc. didesnės negu vidutinės paskolos palūkanos ir kitos papildomos finansavimo sąlygos.
„Už tokią sumą maža ir vidutinė prekybos įmonė 7 metams galėtų išsinuomoti beveik 1000 kv. metrų ploto sandėliavimo patalpas, gamybos įmonė-pridėjusi savo lėšų, sukurti vieno darbininko, gaunančio minimalų atlyginimą, darbo vietą, žemės ūkio įmonė – įsigyti 26 tūkst. litrų dyzelino“, - sako V.Doveika.
„Dėmės" įmonėms pakiša koją
Gera kredito istorija, pasak Anatolijaus Kisielio, kreditų biuro „Creditinfo“ teisininko, pirmiausia turi rūpėti pačiai įmonei.
„Įmonės, kurios turėjo gerą kredito istoriją augo 7,2 proc., įmonės su blogesne kredito istorija - vos 1,5 proc." ,- praėjusių metų duomenis pateikė teisininkas. Anot jo, apie 10 proc. įmonių turi vienokių ar kitokių dėmelių. Tarkim, sąsajų su neskaidriomis bendrovėmis. Vienok daugiau kaip pusę įmonių gali pasigirti gera kredito istorija.
Didžiausi įsiskolinimai, pasak A.Kisielio, yra nekilnojamojo turto ir statybų sektoriuose.
„Įmonės giriasi paslaugų, produkcijos kokybe, tačiau ne mažesnį dėmesį turėtų skirti savo kreditų istorijai. Nes tik „sveikai" įmonei bus atvertos banko durys ir sudarytos palankesnės skolinimosi sąlygos, bus numatyti ilgesni atsiskaitymo su tiekėjais terminai, pagaliau tai didins darbuotojų pasitenkinimą savo įmone, ji sulauks mažesnio kontroliuojančių įmonių dėmesio ir galės tikėtis geresnės strateginio investuotojo pritraukimo galimybės“, - akcentavo A.Kisielis.
