„Mes pritariame euro įvedimui Lietuvoje.
Be jokios
abejonės, nežiūrint tų vienkartinių euro įvedimo sąnaudų, nauda
tikrai turėtų būti, net jei atmestume Lietuvos banko prielaidą,
kad euro įvedimas paprastai sąlygoja tarptautinės prekybos
apyvartų padidėjimą“, - teigė G.Rainys.
Anot jo, euras Lietuvai bus naudingas, nes šalis įneš savo
indėlį į Europos stabilumo fondą, kuris užtikrins apsaugą nuo
galimų krizių, taip pat padidės ekonominis ir politinis saugumo
jausmas bei sumažės nepamatuotų politinių sprendimų ir išlaidų.
„Manome, kad Europos Komisija, kiti valdymo institutai pasimokė
iš buvusios krizės, ir Europa skirs didesnį dėmesį valstybių
narių politikų nepagrįstiems norams didinti išlaidas.
Turint
bendrą valiutą, turi būti ir bendra drausmė. Negalime didinti
skolą be galo, negalime didinti biudžeto deficito, kad ir kokie
bebūtų puikūs politikų tikslai remti vieną ar kitą sektorių. Ta
drausmė turi būti, nes mes nugarmėsime pietinės Europos valstybių
keliu, jei nekontroliuosime savo veiklos“, - kalbėjo Pramonininkų
konfederacijos viceprezidentas.
Anot jo, daugiausiai naudos iš euro įvedimo turės
eksportuojančios bendrovės bei tos, kurios yra numačiusios
įgyvendinti investicijų projektus.
„Jei sakysim, kad euras skatina tarptautinę prekybą, tai
daugiausiai naudos turės tos pramonės šakos, kurios eksportuoja.
Taip pat turėtų sumažėti palūkanų normos, jos turėtų būti
stabilios, tad tie, kurie planuoja investicinius projektus ar ima
kreditus, turėtų turėti tam tikrą naudą“, - sakė G.Rainys.
Anot jo, keblumų įvedant eurą gali turėti prekybos įmonės ir
mažesnės bendrovės, turinčios daugiau grynųjų pinigų.
Europos Komisija trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais
įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis, nesėkmingai
siekusi euro dar 2007-aisiais, taps 19-ąją euro zonos nare ir
paskutine iš trijų Baltijos šalių.