Kurios kalbos reikia darbui? Anglų, rusų, o gal kinų?

Paklausiausia užsienio kalba, kurią panūsta išmokti darbuotojai, - vis dar anglų. Antroji šioje gretoje – rusų kalba.

„Galima dalyti šitaip: tie, kam iki 30 metų, moka anglų kalbą, bet nemoka rusų, o tie, kam per 30 metų, nemoka anglų, bet moka rusų. Tačiau ši riba vis aukštėja“, - apibūdino užsienio kalbų mokyklų tinklo „Kalba“ direktorius Rytis Jurkėnas.

Jam pritarė ir jo kolegos tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje: vokiečių, norvegų kalbų poreikis kiek nuslūgęs, o antai rusų kalbos grupių vis daugėja. Kad ir Klaipėdos jūrų uoste veikiančių įmonių darbuotojų.

Tuo tarpu dideliais lūkesčiais apipinta kinų kalba dažną pradėjusį mokytis žmogų išgąsdina. Kalba sunki, ją pramokti tiek, kad darbe galėtum bendrauti prisireikia poros metų. Tad dažnas pabandęs ilgainiui su mokytoju atsisveikina.

Kai pasakojo kalbų mokyklos "Lingua perfecta" direktorė Laura Montvilaitė, didžioji dalis klientų anglų, rusų, vokiečių kalbų mokosi dėl darbo.

„Kalbų jie mokosi dėl jau turimo darbo arba ketindami ieškoti darbo ir tokiu būdu pagerinti savo galimybes susirasti norimą darbą. Sakyčiau, kad darbinius motyvus nurodo apie 65 proc. visų klientų ir apie 85 proc. anglų, rusų, vokiečių kalbų mokinių.

Rečiau klientams prireikia latvių, lenkų kalbų. Tačiau dauguma jų nurodo darbinius motyvus. Kad ir tokį: „Naujame darbe teks važinėti į Latviją ir per pusę metų reikia pramokti latvių kalbos“, - pasakojo mokyklos vadovė.

Norvegų ir švedų kalbų žmonės mokosi, mat ketina išvykti gyventi ir dirbti į šalis, kuriose jomis kalbama. „Pastaruoju metu daugiau užklausų gauname dėl švedų ir norvegų kalbų kursų medikams, tačiau paprastai dėl tokių mokymų kreipiasi ne patys žmonės, bet įvairios agentūros“, - pasakojo L.Montvilaitė.

Ne dėl ne darbo, bet dėl asmeninių tikslų yra mokomasi ispanų, italų, olandų, prancūzų kalbų.

Maždaug pusę Vilniuje ir Kaune įsikūrusios kalbų mokyklos „Lingua perfecta“ klientų sudaro privačių įmonių darbuotojai -- vadybininkai, finansininkai, įvairias kitas pareigas biuruose atliekantys žmonės. Kita pusė klientų yra valstybės tarnautojai.

Šiais mokslo metais, kaip ir ankstesniais, į kalbos mokymąsi kibo nemažai teisininkų, medikų, IT specialistų, kūrybos žmonių.

„Šiais mokslo metais, palyginti su pora ankstesnių metų, buvo justi didesnis susidomėjimas iš įmonių, kurios nori mokyti savo darbuotojus“, - sakė kalbų mokyklos „Lingua perfecta“ direktorė L.Montvilaitė.

Ji vardijo, kad dažniausiai buvo mokomasi specializuotos anglų kalbos, rusų kalbos ir pradedantiesiems, ir pažengusiesiems. Ši mokykla vykdė keliolika mokymo paslaugų užsakymų, kai mokymai buvo mokami iš įvairių ES priemonių.

„Įmonių poreikiai svyruoja, priklausomai nuo ekonominės situacijos. O privačiai besimokančių žmonių dalis, tų, kurie kurie mokosi už savo asmeninius pinigus, kiekvienais metais išlieka stabili - žmonės noriai ir drąsiai mokosi, yra linkę tobulinti save“, - sakė L.Montvilaitė.

„Mes mokome žmones nuo A1 iki C2 lygio. Populiariausias anglų kalbos lygis yra B1 (trečias lygis iš šešių). Tas reiškia, kad žmogus jau turi neblogas kalbos žinias, tačiau dar trūksta įgūdžių ir laisvumo, žmonės nesijaučia patogiai ir nori pagerinti savo įgūdžius.

Rusų kalbos populiariausias lygis yra vadinamieji "netikri nulinukai". Paprastai žmonės pora metų būna mokęsi rusų kalbos mokykloje, šiek tiek gali pasakyti, šiek tiek supranta, prisimena kelias kirilicos raides, tačiau sisteminio suvokimo neturi. Tuomet pradedame mokytis nuo pradžių, tik šiek tiek greičiau, nes kadangi daug dalykų būna truputį girdėta, klientai greičiau juos išmoksta ir greičiau pasiekia aukštesnius rusų kalbos lygius“, - aiškino L.Montvilaitė.

Ją su kolegomis nustebino tai, kad šiais mokslo metais „Lingua perfecta“ Kauno skyriuje mokėsi daug grupių anglų kalbos pradedančiųjų: „Mums sunku rasti priežastis, kodėl būtent šiais metais pradedančiųjų lygis buvo populiaresnis. Vilniuje tokios tendencijos nepastebėjome“.

Kalbos mokyklos mokinių amžiaus vidurkis - apie 35 metus. Tačiau priklauso nuo kalbos: anglų kalbos mokosi 30 - 50 metų amžiaus žmonės, rusų kalbos - nuo 22 iki 30 metų. Yra ir senjorų, kurie nori pramokti užsienio kalbos ir jautis laisvesni naršydami internete, žiūrėdami televiziją ar keliaudami.

„Užsienio kalbų paklausa svyruoja, tačiau vis dar pirmoji išlieka anglų kalba. Kai atsivėrė Vokietijos darbo rinka, jutome didelę paklausą mokytis vokiečių kalbos, tačiau dabar ji sumenko. Trejus metus justi norvegų kalbos poreikis, tačiau ir jis slūgsta“, -- pasakojo „Kalbos“ vadovas R.Jurkėnas.

Tie, kad imasi mokytis norvegų, dažniausiai užsibrėžia tik pramokti kalbą – tiek, kiek prisireiks Norvegijos keltuose, žuvininkystės ar statybos įmonėse. Tačiau kartkartėmis norvegiškai mokosi ir bankų sektoriaus darbuotojai – jiems jau reikalingas sudėtingesnis lygis.

Specializuotus kursus, tiesa, anglų kalbos, mokytojams teko parengti medikų, teisininkų, kriminologų grupėms.

„Kalbos“ pedagogai neseniai sulaukė labai konkretaus užsakymo: rusų kalbą per pusmetį turėjo išmokti mergina, kuriai tokią sąlygą iškėlė darbdavys. Išmokusi tiek, kiek buvo numatyta, ji gavo išsvajotą darbo vietą.

Klaipėdoje įsikūrusios kalbų mokyklos „Academy of Global Languages“ vadovas Raimundas Kisielius sakė, kad dažniausiai tenka mokyti įmonių kolektyvus. Daugiausiai darbuotojai imasi anglų kalbos pamokų.

„Daug kas teiraujasi norvegų kalbos. Mokome lietuvių, švedų,vokiečių ir rusų kalbų. Pastaraisiais metais pradėjo augti rusų kalbos paklausa, nes jaunimas jos realiai nemoka, o ji tampa reikalinga, ypač uosto įmonėse.

Kalbų mokosi ir "pradinukai", ir "pažengę", pastariesiems dažnai būna reikalinga specializuota kalba - verslo, techninė ir panašiai“, - sakė R.Kisielius.