Anot Statistikos departamento, laisvų darbo vietų 2014 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2013 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padaugėjo beveik visose ekonominės veiklos srityse: daugiausia prekyboje - 0,4 tūkst., pramonėje bei profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje - po 0,3 tūkst.
Daugiausia laisvų darbo vietų 2014 m. pirmąjį ketvirtį buvo pramonėje - 2,7 tūkst. (tai 21,8 proc. visų laisvų darbo vietų), transporte ir saugojime - 1,8 tūkst. (14,8 proc.), viešajame valdyme ir gynyboje, privalomajame socialiniame draudime - 1,4 tūkst. (11,6 proc.).
2014 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje laisvų darbo vietų lygis šalyje buvo 1 proc. - tai 0,1 procentinio punkto daugiau nei 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį ir 0,3 procentinio punkto - nei prieš metus.
Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis 2014 m. pirmąjį ketvirtį užfiksuotas finansinėje ir draudimo veikloje - 2,9 proc., viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime - 1,8 proc., transporte ir saugojime bei informacijos ir ryšių įmonėse - po 1,7 proc. Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo švietime - 0,3 proc.
Darbo užmokestis sumažėjo
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2014 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 2 315,9 lito, ir palyginti su 2013 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 1 procentu: valstybės sektoriuje – iki 2414,1 lito (sumažėjo 1,7 proc.), privačiajame sektoriuje – iki 2260,9 lito (sumažėjo 0,6 proc.).
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1804 litus, ir, palyginti su 2013 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 0,3 procento: valstybės sektoriuje – iki 1875 litų (1 proc. mažesnis), bet privačiajame padidėjo 0,2 proc. – iki 1764 litų.
Neto darbo užmokesčio dydžiui įtakos turėjo nuo 2014 metų sausio 1 d. pasikeitusi Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta neapmokestinamojo pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka.
Realusis darbo užmokestis 2014 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2013 m. ketvirtuoju ketvirčiu, šalies ūkyje vidutiniškai sumažėjo 0,2 procento: valstybės sektoriuje sumažėjo 0,9 procento, bet privačiajame padidėjo 0,3 procento.
Darbo užmokesčio sumažėjimą 2014 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2013 m. ketvirtuoju ketvirčiu, lėmė išmokėtos mažesnės vienkartinės premijos, priedai, priemokos ir piniginės išmokos ir kitos priežastys.
Valstybės sektorius apima biudžetines įstaigas ir organizacijas (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, kultūros, viešojo valdymo ir kt.), taip pat viešąsias įstaigas, įmones, kurių 50 procentų ar daugiau subjekto įstatinio kapitalo sudaro valstybės ar savivaldybės nuosavybė.
Prekių kainos beveik nepakito
2014 m. kovą, palyginti su vasariu, eksportuotų prekių kainos padidėjo 1,3 procento, importuotų prekių – sumažėjo 1 procentu.
Bendrajam eksportuotų prekių kainų pokyčiui didžiausią įtaką padarė 6,2 procento padidėjusios chemikalų ir chemijos pramonės gaminių, 8,9 – variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių, 1,1 procento – rafinuotų naftos produktų kainos ir 6,2 procento sumažėjusios metalinių gaminių, išskyrus mašinas ir įrangą, 11,2 procento – atliekų surinkimo, apdorojimo ir šalinimo, medžiagų atgavimo produktų kainos.
Bendrajam importuotų prekių kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo 2,2 procento sumažėjusios žalios naftos ir gamtinių dujų, 1,4 – maisto produktų,1,1 procento – chemikalų ir chemijos pramonės gaminių kainos ir 0,3 procento padidėjusios niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos, 0,4 – elektros įrangos, 0,5 procento – popieriaus ir popieriaus gaminių kainos (žr. 2 lentelę).
