Tokios žinios blogos tik supirkėjams, o ne sraigių rinkėjams. Atvykėliai iš Lenkijos sraiges superka daug geresnėmis kainomis, nei gali pasiūlyti lietuviai.
Atrodytų, nieko keista – juk tai verslas, tačiau pilvakojų moliuskų perdirbėjai piktinasi, kad lenkai nesilaiko taisyklių ir išveža tiek suaugusias, tiek mažas sraiges, rašo „Lietuvos rytas“.
Justi stygius
Mūsų šalyje yra keturi didžiausi sraigių verslo žaidėjai.
Bendrovė „Hesona“ yra viena didžiausių perdirbėjų Lietuvoje. Didžiausios įmonės pajėgios per sezoną perdirbti daugiau kaip 500 tonų sraigių. Per vieną sezoną, kuris trunka apie pusmetį, sraigėms supirkti ir perdirbti įdarbinama apie šimtą žmonių.
„Praėję metai sraigių perdirbėjams buvo prastoki. Šiais metais buvo uždarytas vienas regionas Lenkijoje. Pasaulyje, ypač Lenkijoje, justi sraigių trūkumas. Tad lenkai masiškai persimetė į Lietuvą – supirkinėja sraiges ir veža jas į Lenkiją.
Supirkdami sraiges jie nesilaiko jokių supirkimo taisyklių. Yra nustatytas superkamų sraigių dydis, tačiau jie superka ir dideles, ir mažas. Galima sakyti, kad naikina visą populiaciją“, – piktinosi „Hesonos“ vadybininkas Richardas Barkas.
Lieka kvailio vietoje
Lietuviai supirkėjai prieš apdorojimą atrenka mažesnes sraiges ir jas išleidžia į gamtą. Sraigių rinkimo sezonas prasideda balandžio pabaigoje ir trunka iki liepos 1 dienos. Perdirbti galima tik tas sraiges, kurių kiauto skersmuo ne mažesnis nei 28 milimetrai.
Lietuvoje keturios pagrindinės įmonės per vieną sezoną superka per 2 tūkst. tonų sraigių – apie 500 tonų kiekviena.
„Kiek esu girdėjęs, lenkai supirkinėja be jokių dokumentų ir leidimų. Nerandu instancijų, kurios kontroliuotų tą supirkimą, rašo „Lietuvos rytas“. Mes liekame kvailio vietoje, o jie daro ką nori.
Kiek aš žinau, lenkai superka tiesiog namuose, neturi jokių dokumentų. Jeigu jie viską darytų legaliai ir nepažeistų taisyklių, niekas blogai apie juos nešnekėtų“, – piktinosi R.Barkas.
Sraigių neišnaikins
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) teigimu, per daug jaudintis, kad Lietuvoje neliks sraigių, nereikėtų. Mat jos geba gana greitai daugintis.
Šiuo metu labiausiai kontroliuojame žvejybą, medžioklę, žuvų neršto pažeidimus. Tikriname ir sraigių supirkimo punktus, tačiau čia kontrolė nėra stipriausia“, – sakė AAA Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis.
Prieš 10 metų sraigių supirkėjai turėjo laikytis gana griežtos tvarkos. Buvo nustatytas limitas: Lietuvoje veikiančios įmonės galėjo surinkti tik iki 300 tonų sraigių. Vėliau limitas buvo didinamas iki 500 tonų, o dar vėliau limitas buvo panaikintas.
„Šiuo metu leidžiama rinkti sraiges, kurių kiautas ne mažesnis kaip 28 milimetrai, leidžiama rinkti per vegetacijos laikotarpį nuo balandžio pabaigos iki liepos pradžios.
Sraigių populiacija juntamai nemažėja, tad mes išskirtinio dėmesio sraigėms neskiriame“, – sakė K.Motiekaitis.
