„Dauguma gyventojų vis dar bijo įvairių neigiamų euro įvedimo pasekmių, pradedant išaugusiomis kainomis ir baigiant iš dalies prarasta tautine tapatybe. Tyrimo rezultatai rodo, kad visuomenės neįtikina informacija, esą valiutos keitimas neturės neigiamų pasekmių eiliniam vartotojui. Ypač trūksta tikslinės komunikacijos socialiai pažeidžiamoms grupėms – neįgaliesiems, pensininkams, kaimo vietovių ir vienkiemių gyventojams“, – sako Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.
Tyrimo dalyvių dažniausiai įvardijama galima euro įvedimo Lietuvoje neigiama pasekmė – prekių ir paslaugų kainų kilimas (57 proc.). 31 proc. apklaustųjų mano, jog įvedus eurą kris bendras pragyvenimo lygis Lietuvoje. 30 proc. teigimu, bus sukčiaujama perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.
Prekių ir paslaugų kainų kilimą dažniau paminėjo žemesnio išsimokslinimo atstovai, mažiausias pajamas (iki 500 Lt) turintys respondentai ir mažesnių miestų, rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai. Bendrą gyvenimo lygio kritimą – aukštesnio išsimokslinimo atstovai ir mažesnių miestų, rajonų centrų gyventojai. Sukčiavimo perskaičiuojant kainas dažniau baiminasi vyriausi (56 m. ir daugiau) tyrimo dalyviai, aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir miestiečiai.
Beveik ketvirtadalis tyrimo dalyvių (22 proc.) laikėsi nuomonės, jog perėjus prie euro Lietuva praras svarbią savo tautinės tapatybės dalį.16 proc. respondentų teigė, kad lito pakeitimas euru gali jiems sukelti asmeninių nepatogumų. Tik šiek tiek daugiau nei dešimtadalis šalies gyventojų (12 proc.) mano, jog euro įvedimas neturės jokių neigiamų pasekmių.
Reprezentatyvų Lietuvos visuomenės nuomonės dėl galimų grėsmių įvedant eurą tyrimą 2014 metų balandžio 8–15 dienomis įvykdė bendrovė „Spinter tyrimai“. Omnibus metodu atlikto tyrimo metu apklausti 1005 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
