Tuo tarpu Lietuvoje pagrindiniai iššūkiai – pasitikėjimo teisingumo vykdymu didinimas ir milžiniškų bylų kiekių teismuose sureguliavimas. Lietuvoje besilankantys Norvegijos teisės ekspertai kolegoms patarė, kaip to siekti.
Gyventojų įtraukimas į teismų darbą
„Lietuvos teisėjai išnagrinėja labai didelius kiekius bylų ir yra vieni pirmaujančių Europoje. Šioje vietoje tobulėti jau nėra kur. Tačiau siekiant didesnio teismų darbo efektyvumo ir skaidrumo, būtina užtikrinti tvirtesnį teismų nepriklausomumo principo įgyvendinimą. Teismai turi būti savarankiški ir nepriklausomi.
Taip pat gebėti kompetentingai taikyti įstatymus, įsigilinti į bylų esmę, kad galėtų priimti teisingiausią sprendimą,“ – teigė Audun Hognes Berg, Norvegijos Teismų administracijos Tarptautinių reikalų departamento vyriausias patarėjas.
Pasak eksperto, sprendimo teisingumu žmonės neabejoja tada, kai yra patys įtraukti į jo priėmimą. Norvegijoje visuomeniniais tarėjais teismuose dirba 1 procentas visų šalies piliečių (50 tūkst.).
Šie žmonės yra išrenkami savo bendruomenėse ir padeda teisėjams geriau susipažinti su aplinkybėmis, nagrinėjant bylas. Aktyvus piliečių dalyvavimas teismuose didina visuomenės supratimą apie teismų darbą, kelia žmonių teisinį išprusimą ir padeda bylas išnagrinėti efektyviau ir per trumpesnį laiką.
„Teisinis švietimas taip pat yra būtina sąlyga stiprinant teisinės valstybės pagrindus. Teisinė sistema, įskaitant teismo procesą, atspindi visuomenę, kuriai ji tarnauja.
Norvegijos konstitucija yra viena seniausių pasaulyje, priimta 1814 metais, kai šalis atsitiesė po Napoleono karų ir danų okupacijos. Gilios teisės istorijos tradicijos, be abejonės, skatina piliečius atsakingiau žvelgti į teismų darbą,“ – pažymi norvegas.
Alternatyvos teismui
Kitas ne mažiau svarbus svertas, siekiant, kad teismai savo laiką išnaudotų efektyviai – alternatyvių ginčų sprendimo būdų taikymas, ypač civilinėse bylose.
Norvegai pažymi, kad, pavyzdžiui, verslo įmonėms tikrai labiau apsimoka ieškoti taikaus susitarimo nepažeidžiant dalykinės reputacijos. Šiame procese mediatoriai, dažniausiai – teisininkai, teisėjai ir advokatai – remdamiesi teismui pateikta medžiaga, kviečia besibylinėjančias puses susitarti. Pasiūlo šalims rasti racionaliausią sprendimą.
„Nepasakau šalims, koks sprendimas yra teisingas – šalys turi dėl to susitarti pačios. Mediatorius užima nepriklausomą poziciją ir padeda šalims kalbėtis.
Kartais mediacijos susitikimai užtrunka visą dieną, bet vidutiniškai susitarimą pavyksta pasiekti per 5 valandas”, – patirtimi dalijosi Ole Kristen Øverberg, Oslo apygardos teismo teisėjas.
Pasak Norvegijos teisėjų, mediacijos būdais Norvegijoje išsprendžiama 15 – 20 proc. visų teisminių ginčų. Sėkmė sutaikyti puses lydi vidutiniškai 65 proc. nagrinėjamų atvejų.
Svarbus teismų administracijos vaidmuo
Lietuvoje besilankantys Norvegijos teisininkai pastebi nemažai abiejų šalių teismų sistemos panašumų.
„Lietuvoje ir Norvegijoje veikia teismų administracijos, padedančios užtikrinti teismų nepriklausomumą ir užtikrinančios sąlygas nepertraukiamam teisingumo vykdymui. Šios institucijos bendradarbiauja jau ne vienerius metus ir šiuo metu dirba ties trimis projektais, siekdamos didinti teismų sistemos efektyvumą ir skaidrumą,“ – pažymi A. Hognes Berg.
Norvegijoje nusikaltimų aukoms ir liudytojams skiriamas ypatingas dėmesys. Ši patirtis perduodama ir Lietuvai. Siekdamos mažinti pažeidžiamų grupių patiriamą stresą teismuose Norvegijos ir Lietuvos teismų administracijos bendradarbiauja įgyvendindamos projektą „Geresnė pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms teismo procese, įskaitant saugumo teismų pastatuose sustiprinimą”.
Čia numatyta stipresnė psichologinė ir teisinių žinių pagalba nukentėjusiesiems, fizinių erdvių teismo salėje atskyrimas, bendrų saugumo priemonių diegimas pastatuose.
„Į teismą atvykę smurtinių nusikaltimų bylose prievartą patyrę aukos, matydamos savo skriaudėjus teismo salėje išgyvena lygiai tokį patį stresą, kaip ir nusikaltimo metu. Todėl nukenčia parodymai, žmonėms sunku susikaupti ir išdėstyti savo mintis teismui. Tad gerinti psichologinį klimatą būtina. Nemažiau svarbu suteikti reikiamų žinių teismo personalui ir teisėjams“, – teigia Norvegijos ekspertai.
Lietuva ir Norvegija bendradarbiauja dar viename projekte, kuris apima teismų sistemos atstovų kompetencijų gerinimą (mokymą) ir pasitikėjimo teismais didinimą, užtikrinant sklandų teismų ir visuomenės komunikavimą.
Siekdami užtikrinti kokybišką teismo posėdžių garso įrašų darymą ir teismų informacinės sistemos „LITEKO“ modernizavimą teismų administracijos vykdo trečią projektą – „Teismų informacinės sistemos (bylų tvarkymo ir teismo posėdžių garso įrašymo sistemų) modernizavimas”.
Visi projektai finansuojami Norvegijos vyriausybės finansuojamos programos „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“ lėšomis ir yra vertinami, kaip prioritetiniai.
Tai pabrėžė ir nepaprastasis ir įgaliotasis Norvegijos karalystės ambasadorius Lietuvoje Leif Arene Ulland, tardamas sveikinimo žodį gegužės 15 Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Konstitucinio teismų nepriklausomumo principo įgyvendinimas ir užtikrinimas“ dalyviams, susirinkusiems išklausyti Norvegijos ekspertų pranešimų.
