Įvertinus toksinių ir augalams būtinų elementų kiekį dirvožemyje paaiškėjo, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti ne tik žemę teršiančių elementų pertekliui, bet ir reguliuoti ir reglamentuoti augalams reikalingų elementų trūkumą dirvožemyje.
Tai - tik keletas išvadų, kurias pateikė Europos šalių geologijos tarnybos. Jos užbaigė GEMAS projektą ir išleido Europos dirbamų žemių ir ganyklų dirvožemio geocheminį atlasą.
Šis projektas buvo inicijuotas 2008 metais, siekiant gauti suderintus ir palyginamus žemės ūkiui naudojamų dirvožemių cheminės sudėties duomenis, atitinkančius ES dirvožemio teminės strategijos ir REACH reglamento poreikius.
Lietuvos geologijos tarnyba atliko šio projekto lauko darbus 52 atraminiuose taškuose, koordinavo Baltijos šalių organizacinius darbus, išanalizavo duomenis ir juos apibendrino.
Austrijos geologijos tarnyba savo interneto svetainėje pateikia nuorodos į lauko darbų metodinius nurodymus ir laboratorinių darbų kokybės kontrolės ataskaitą ir projekto atraminių kasinių nuotraukų duomenų bazę, parengtą pagal GoogleEarth.
Žemėlapyje pateikti 33 Europos šalių 2108 arimų (0–20 cm gylio) ir 2023 ganyklų (0–10 cm gylio) viršutinio dirvožemio sluoksnio cheminės sudėties duomenys. Lietuvos teritoriją apibūdina 26 arimų ir 26 ganyklų atraminiai dirvožemio kasiniai.
Remiantis surinkta duomenų baze, buvo įvertinta tam tikrų Europos regionų žemės ūkiui naudojamų dirvožemių agrocheminė ir sanitarinė būklė. Nustatyta, kad arimų ir ganyklų viršutinio dirvožemio sluoksnio geocheminė sudėtis yra labai panaši ir palyginama, todėl geocheminio kartografavimo metu šie dirvožemiai patikimai reprezentuoja vieni kitus.
Tam tikrų Europos šalių dirvožemiuose nustatytas itin didelės vidutinio elementų kiekio variacijos, pvz., nikelio medianinis kiekis Lenkijoje ir Juodkalnijoje skiriasi 22 kartus, o Slovėnijos dirvožemiuose gyvsidabrio foninis kiekis 7,2 karto didesnis nei Lietuvoje. Todėl beprasmiška skaičiuoti bendrą Europos dirvožemių geocheminį foną, leidžiantį nustatyti bendras ribines teršiančių elementų vertes dirvožemyje.
Europos žemės ūkio dirvožemių kokybės kontroliuojantis faktorius yra jų gamtinė ir geologinė prigimtis, rodanti motininių šarminių ar rūgštinių uolienų bei mineralinių iškasenų telkinių paplitimą.
Daugelio elementų (arseno, bismuto, kobalto, vario, ličio, mangano, švino) kiekis Šiaurės Rytų Europoje, t. y. teritorijoje, padengtoje glacigeninėmis nuogulomis, yra du tris kartus mažesnis nei Pietvakarių Europoje, kur dirvožemiai formavosi tiesiogiai uolienų dūlėjimo plutoje.
Kai kurių elementų (gyvsidabrio, fosforo, sieros, seleno) pasiskirstymas akivaizdžiai priklauso nuo jūrinio-kontinentinio klimato faktoriaus ir atitinkamai dėl jo įtakos besiformuojančių organinių dirvožemių pasiskirstymo.
