Kas turėtų mokėti šį mokestį – akcijų pirkėjas ar pardavėjas? O kaip su vyriausybių išleistomis obligacijomis? Kaip tai paveiks pensijų fondus? Pagaliau kaip paskirstyti gautas pajamas?
Į šiuos klausimus nerado atsakymo ir Briuselyje šią savaitę susirinkę ES šalių finansų ministrai.
Gretos jau aptrupėjo
„Nuo pat pradžių iškilo daug principinių klausimų, į juos atsakymų vis dar nerasta“, – „Lietuvos rytui“ po ES šalių finansų ministrų susitikimo sakė mūsų šaliai atstovavęs Rimantas Šadžius.
Lietuva kol kas neketina įsivesti sandorių mokesčio, nors šalis kitais metais greičiausiai jau bus euro zonos narė.
Be to, iš 11 šalių, nusprendusių toliau siekti šio mokesčio, gali likti viena mažiau – Slovėnija kol kas susilaiko nuo sprendimų, nes šalyje pasikeitė valdžia.
Jei dar bent dvi valstybės apsigalvotų, A.Šemetos mokesčio idėja iš esmės būtų palaidota, nes tokiam sprendimui reikia mažiausiai devynių ES valstybių.
Britai smarkiai šiaušiasi
Kai kurių ES šalių finansų ministrai pasigedo atvirumo svarstant šį mokestį.
Labiausiai nuskriausti jaučiasi tie, kurie nuo pat pradžių bandė jį blokuoti, – britai ir švedai.
A.Šemetos idėjos nepalaikančios šalys piktinasi, kad nuo jų slepiama informacija apie susitarimus.
„Mums reikia žinoti daugiau, kas yra siūloma. Jei jie nori sunaikinti darbo vietas, sumažinti investicijas į savo ūkį, tai yra jų reikalas.
Bet jei norima pakenkti visai likusiai Europai, tai mes ginčysime šį sprendimą“, – sakė Didžiosios Britanijos iždo kancleris George’as Osbornas.
Anot jo, šiuo mokesčiu bus apkrauti ne bankai, kaip tvirtino jo kūrėjai, o žmonės, todėl nukentės pensininkai, kils grėsmė darbo vietoms ar investicijoms.
„Todėl Jungtinė Karalystė nenori dalyvauti šiame procese“, – sakė kancleris.
Tiesa, kol kas britams sunkiai sekasi stabdyti įsibėgėjantį traukinį. Europos teisingumo teismas praėjusią savaitę nusprendė, kad Didžioji Britanija negali blokuoti bandymų įvesti finansinių sandorių mokestį, nes jis paprasčiausiai dar neįsigaliojo.
R.Šadžius irgi sutinka, jog trūksta aiškumo: „Šio mokesčio schema iš tiesų turėtų būti kuriama atviriau.“
Liko neatsakytų klausimų
Nors dešimt ES valstybių tikisi mokestį įvesti jau po dvejų metų, bet stipriai abejojama, ar tai pavyks. Mat reikia išsiaiškinti labai daug techninių detalių.
Vis dėlto finansų ministrai sutarė, kad mokestis turėtų būtų įvedamas laipsniškai. Pirmiausia jį ketinama taikyti išvestinėms finansų priemonėms.
Tikimasi, jog vadinamasis Robino Hudo mokestis galėtų atsirasti jau 2016-ųjų sausio 1 d., bet euro zonos šalių ministrai nesilažintų, kad iki tol pavyks susitarti.
Anot Lietuvos finansų ministro, nesutariama ne tik dėl paties mokesčio apibrėžimo, bet ir kas turėtų jį mokėti – pirkėjas ar pardavėjas, kaip ir kur jis turėtų būti renkamas, kam turėtų atitekti surinktos pajamos.
Kūrėjas kol kas ramus
Taip pat tebėra neaišku, ar po šio mokesčio skėčiu pateks, pavyzdžiui, valstybių išleistos obligacijos ar pensijų fondų investiciniai vienetai. Nesutarta ir ką daryti, kad nebūtų pagundų išvengti ar apeiti sandorių mokesčio.
Paties mokesčio autorius išlieka ramus. Nors A.Šemetos kadencija jau eina į pabaigą, jis mano, kad sandorių mokestis bus įvestas.
Pasak EK komisaro, Austrija, Belgija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Portugalija ir Ispanija šią savaitę patvirtino stiprų įsipareigojimą įsivesti šį mokestį, derybas dėl jo baigiant iki šių metų pabaigos.
Todėl derybos nenutrūkstamai tęsiasi.
„Tikiuosi, kad šalys narės ne tiktai artimiausiu metu susitars dėl kompromiso, bet ir įgyvendins savo užsibrėžtą tikslą – įsivesti mokestį nuo 2016 metų pradžios“, – sakė jis.
A.Šemeta „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad kiekviena šalis turi savo nacionalinių interesų, į kuriuos, siekiant kompromiso, reikia deramai atsižvelgti.
„Nereikia pamiršti, jog finansinių sandorių mokestis – tai unikalus ir labai ambicingas projektas. Tai būtų pirmasis mokestis, taikomas dideliam valstybių regionui, ne tik vienai šaliai“, – aiškino komisaras.
Tarifų ir pajamų dydžiai žinomi seniai
0,1 proc. sandorio vertės. Tokį mokestį turėtų mokėti finansų institucijos šalyse, kurios įsives finansinių sandorių mokestį.
Toks tarifas būtų taikomas prekybai akcijomis arba obligacijomis. Tačiau gyventojai tokiu atveju nebūtų apmokestinami, nes nei paskoloms, nei draudimo sutartims ar mažų įmonių veiklai šis mokestis nebūtų taikomas.
Privačių pensijų fondų valdytojai savo kišenėse taip pat turės paieškoti pinigų mokesčiui. Yra numatyta 1 procento riba kaip fondo valdymo mokestis. Šį mokestį aršiai kritikavo komerciniai bankai, draudimo bendrovės, pensijų fondų valdytojai, investuotojai. Jie įspėjo, kad mokestis kris ant gyventojų pečių, nes brangs paslaugos.
Europos Komisija yra apskaičiavusi, kad iš šio mokesčio vienuolikoje šalių per metus būtų surenkama 57 milijardai eurų.
