Pasiskolinti visada galima iš verslo – vadinamųjų greitųjų kreditų bendrovių, bankų ar unijų. Iš viso vartojimo kredito davėjų Lietuvoje, centrinio banko duomenimis, yra beveik 150. Dalis jų valdo po kelis prekės ženklus. Kredito unijų teigimu, kai galimybių pasirinkti gyventojams gausybė, dalis verslo ėmė gudrauti.
Taip esą elgiasi greitųjų kreditų teikėjai, prisistatantys kaip išperkamosios nuomos bendrovės, arba prisidengiantys naujais mokėjimo už pirkinius internetu būdais, arba savų paslaugų svetainę pavadinę taip, lyg ji būtų kredito unijų.
„Paskolos, išduodamos greitųjų kredito bendrovių, yra tikrai brangios. Tai šitoj vietoj, galima teigti, kad norėdami išsaugoti, sakysim, pozicijas rinkoj, išsaugoti savo verslą, ieško alternatyvų. Alternatyvos, deja, bet šiai dienai jos nėra sąžiningos. Atsiranda nauji dalyviai, kurie slapstydamiesi gal, prisidengdami tam tikrų jau veikiančių bendrovių forma teikia tas pačias brangias ir labai nenaudingas savo vartotojams paslaugas, kas įstumia juos į tokį persiskolinimo liūną“, – kalbėjo Kredito unijų narių asociacijos tarybos pirmininkė Ernesta Ramaškaitė.
Unijų teigimu, paslaugos pavadinime pamatę žodį „lizingas“ arba „mokėjimo atidėjimas“, žmonės gali nesusigaudyti, kad atėjo pas greitųjų kreditų teikėją ir kad grąžinti teks gerokai didesnę sumą, nei ima, be to, kažin, ar galios visos garantijos, kurias, pavyzdžiui, perkant mašiną, suteikia išperkamosios nuomos bendrovė.
Greitųjų kreditų teikėjai aiškina, kad naujos paslaugos gimsta, nes yra jų poreikis. O visą informaciją, kuo žmogus rizikuoja, esą pačios suinteresuotos suteikti, nes tai garantuoja verslo tęstinumą.
„Šiai dienai konkurencija yra tikrai didelė, keičiasi žaidimo taisyklės rinkoj ir šiuo metu jau konkuruojama yra ir su tradiciniais bankais, pateikiant vis naujas paslaugas žmonėms“, – sakė „MCB Finance“, valdančios „Sving“ prekės ženklą, vykdomasis direktorius Povilas Girčys.
„Nėra pagrįsti ten tie jų, kaip čia, kaltinimai arba įtarimai, kad čia bandoma slėptis. Vartojimo kredito produktai vystosi ir atsiranda naujų formų, tai čia turbūt normalu ir nėra čia tas naujas formas vadinti kažkokiom priedangom. Antras dalykas tas, kad, koks bebūtų vartojimo kredito produktas, jis vis tiek įstatymo reikalavimus turi atitikti“, – teigė Vartojimo lizingo ir kredito asociacijos vadovas, „Moment credit“ generalinis direktorius Viktoras Milkevičius.
Tačiau asociacija sutinka, kad yra galimybė supainioti žmones, sudarant išperkamosios nuomos sutartį. Tačiau ir asociacija, ir ekspertai sako, kad taip besielgiančių bendrovių – vienetai. Tad, anot ekspertų, tiesioginiai ar netiesioginiai vienų rinkos dalyvių siūlymai griežčiau reguliuoti visų kitų veiklą dėl kelių gudrautojų ir taip susimažinti konkurenciją – nėra geras tonas, juolab, kad vis nauji reglamentavimai, kažin, ar išspręstų problemą.
Kita vertus, esą patys žmonės turi saugotis ir visada žiūrėti, iš kur ir kokiomis sąlygomis skolinasi.
„Pozityvus ženklas, kad konkurencijos pasėkoje atsiranda tam tikras dialogas ir iš to laimi net ir patys vartotojai, nes jie pamato tą diskusiją ir pamato, kad galbūt vienos paslaugos yra geresnės, kitos paslaugos yra blogesnės. Bet pirmiausia reikia turėt omeny, kad pats žmogus turi būt atsakingas, jisai turi žiūrėti, skaityti net tas pilkas mažas raideles, nes tai pirmiausia jo pinigai yra“, – aiškino Laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.
Greitųjų kreditų bendrovės prognozuoja, kad trintis rinkoje ją apvalys ir vartojimo kredito teikėjų Lietuvoje galiausiai liks mažiau.
