Iš Ūkio ministerijos administruojamų priemonių 55 projektų 14 dar vykdomi, o 41 sėkmingai baigtas. Įgyvendinus visus projektus planuojama pagerinti gyvenimo apskrityje sąlygas, paskatinti verslo plėtrą bei sukurti bent 80 naujų darbo vietų. Tai itin svarbu regionui, iš kurio nemažai gyventojų vis dar migruoja į užsienį ar didžiuosius šalies miestus, o vidutinis darbo užmokestis ir gyventojų sukuriamas BVP yra mažiausi Lietuvoje.
Energija vartojama taupiau
Skirstant lėšas, nemažai dėmesio visoje apskrityje skirta infrastruktūros gerinimui bei energijos naudojimo efektyvumo didinimui: apšiltintos mokyklos ir darželiai, valstybinės įstaigos, renovuoti pasenę šilumos tinklai.
Atnaujintas Šilalės rajono ligoninės energetinis ūkis, beveik už 2,5 mln. litų modernizuotas šilumos tiekimas Tauragės mieste. ES paramos lėšomis renovuotas Tauragės visuomenės sveikatos centras ir miesto ligoninė, kur dėl šaltų patalpų ligoniai sunkiai sveikdavo, o gydytojai negalėjo sklandžiai dirbti. Modernizuotas ir Šilalės rajono ligoninės energetinis ūkis.
Visų šių projektų nauda tiek tiesioginė, tiek netiesioginė. Viena vertus, mažinami energijos suvartojimo ir šildymo kaštai bei tarša. Kita vertus, kuriama malonesnė aplinka svarbiuose objektuose, formuojamas teigiamas apskrities įvaizdis. Savo ruožtu, geresnės darbo ir mokymosi sąlygos skatina gyventojus likti ir ateitį kurti gimtuosiuose miestuose.
Atostogaujantiems Lietuvoje — vaizdingas Tauragės kraštas
Siekiant padidinti užimtumą, nemažas dėmesys skirtas turistinės infrastruktūros plėtrai: juk Tauragės regione yra vieni gražiausių šalyje turistinių objektų — Panemunės bei Raudonės pilys, Viešvilės ir Seredžiaus dvarai, Viešvilės gamtinis rezervatas.
Tikimasi, kad sukūrus turistams patogią infrastruktūrą bei atnaujinus patrauklius jiems objektus, padidės atvykėlių srautai, o regione kursis naujos darbo vietos. Skaičiuojama, kad 2013 metais užsienio turistai šalyje paliko daugiau nei 4 mlrd. litų, tad būtina daryti viską, kad kuo daugiau iš šių pinigų liktų Tauragės apskrityje.
ES lėšos prikėlė seniausią Lietuvoje, 1812 metais Šilalės rajono Bijotų kaime įsteigtą Baublių muziejų. Išskobti tūkstantmetį ąžuolą ir jame įrengti nedidelį kambarėlį sugalvojo rašytojas bei istorikas Dionizas Poška. Baubliu jis pramintas neaišku, ar dėl jame neva „baubiančio“ vėjo, ar dėl medaus dievaičio Bubilo. Baublio viduje istorikas ėmė kaupti archeologinius radinius ir etnografinę medžiagą. Taip gimė muziejus, o netrukus prie Baublio atsirado ir jo brolis.
Atlaikęs karus ir bėgantį laiką, muziejus po truputį nyko. Dėl turistinės infrastruktūros trūkumo mažėjo ir lankytojų srautai, tad nuspręsta jį renovuoti. Dabar sutvarkyta muziejaus aplinka, Bijotų dvaro malūnas bei įrengtas parkas. Lankytojai gali aplankyti ne tik „atgijusius“ Baublius, bet ir Antano Smetonos laikų mokyklą, kurioje įrengta ekspozicija apie Dionizą Pošką.
Už daugiau nei 6,5 mln. litų atnaujinta ir turizmui pritaikyta ir apie 1600 metus statyta garsioji Panemunės pilis savo duris lankytojams atvėrė pernai vasarą. Lėšų skirta turizmo centro, įrengto Jurbarko dvare, rekonstrukcijai, Šilalės rajone esančio Paršežerio pakrantės bei kitų turistinių objektų sutvarkymui.
Įgyvendinti projektai paskatins aktyviau domėtis kultūros paveldo objektais ir jų apsauga ne tik šiame, bet ir aplinkiniuose regionuose bei visoje šalyje. Sutvarkytos patrauklios turizmui vietovės padidins šio sektoriaus pajamas, vietiniai gyventojai turės geras sąlygas laisvalaikiui, pagerės Tauragės regiono ir visos Lietuvos įvaizdis.
Verslo skatinimas: pagalba eksportui ir modernių technologijų diegimas
Tikimasi, jog visi projektai vienaip ar kitaip paskatins verslo kūrimąsi. Tiesa, pasak savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjos Genovaitės Pukelytės, visų infrastruktūros tvarkymo darbų įtaka verslo aktyvumui pasijus ne anksčiau nei po penkerių metų. Tiesiogiai verslininkai skatinti remiant jų pastangas modernizuotis, įdiegti naujas kokybės ar valdymo sistemas, dalyvauti parodose.
ES lėšomis šiuolaikiškas kokybės, aplinkos, darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo sistemas įdiegusios statybų kompanijos UAB „Uliksas“ vadovas Vidmantas Juzėnas tikisi, kad naujosios sistemos prisidės prie verslo plėtros, o tai, savo ruožtu, leis sukurti ir daugiau darbo vietų.
„Turime nemažai užsakymų, tad manau, kad sezono įkarštyje darbo suteiksime apie šešiasdešimčiai žmonių, — džiaugiasi jis, — Tikimės, kad tai padės gerinti pardavimus, didins mūsų konkurencingumą dalyvaujant konkursuose“.
Modernios technologijos diegtos ir automobilių logistikos kompanijoje UAB „Manvesta“, o elektroninės pardavimo, klientų valdymo bei sandėliavimo sistemos – UAB „Edvonis“. Ne vienai įmonei, tarp kurių yra ir AB „Vilkyškių pieninė“ bei UAB „Klaipėdos mėsinė“, padėta įsidiegti naujus kokybės standartus, įsigyti naujos įrangos.
Skatinant regione veikiančias įmonės plėsti savo eksporto geografiją, pagal vieną populiariausių Ūkio ministerijos kuruojamų priemonių „Naujos galimybės“ iš ES paramos finansuotas ir jų dalyvavimas tarptautinėse parodose.
Tikimasi, jog ir toliau derinant verslo, energetikos bei turizmo skatinimo ir infrastruktūros gerinimo projektus, Tauragės regionas atgis ir taps patrauklesnis gyventojams, lankytojams bei verslininkams.
