Pasak Statistikos departamento, vartotojų pasitikėjimo rodiklis po vieną procentinį punktą mažėja trečią mėnesį iš eilės. Daugiausia įtakos vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimui balandžio mėn. turėjo pesimistiškesnis bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvų vertinimas.
Balandį 19 proc. gyventojų tikėjosi artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, 45 proc. prognozavo, kad jis augs (kovo mėn. - atitinkamai 22 ir 36 proc.).
Balandį 15 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 24 proc. - kad pablogėjo, 61 proc. - kad nepasikeitė (kovo mėn. - atitinkamai 15, 25 ir 59 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, kas penktas gyventojas (20 proc.) tikėjosi, kad ji pagerės, 23 proc. manė, kad pablogės, (kovo mėn. - atitinkamai 21 ir 22 proc.), 51 proc. prognozavo, kad jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 26 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 29 proc. - kad pablogėjo, 45 proc. - kad nepasikeitė (kovą - atitinkamai 25, 29 ir 45 proc.). Žvelgdami į ateitį, 27 proc. gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 35 proc. - kad pablogės, o 33 proc. prognozavo, kad padėtis išliks tokia pati (kovą - atitinkamai 26, 30 ir 38 proc.).
Savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių gyventojai vertino optimistiškiau nei kovą. Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių tikėjosi 38 proc. gyventojų (kovą - 35 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime balandį skyrėsi 2 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 11, o kaime - minus 13. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, o kaime tiek pat padidėjo.
Miesto gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus padidėjimą per artimiausius 12 mėnesių, dalis padidėjo nuo 34 iki 44 proc., kaimo - nuo 41 iki 47 proc., prognozuojančių šalies ekonominės padėties pablogėjimą - atitinkamai nuo 28 iki 33 ir nuo 31 iki 39 proc. Tačiau tiek miesto, tiek kaimo gyventojai galimybę nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių, vertino optimistiškiau: besitikinčių nors kiek sutaupyti kaimo gyventojų dalis padidėjo nuo 32 iki 37 proc., miesto - nuo 37 iki 39 proc.
Per metus (2014 m. balandį, palyginti su 2013 m. balandžiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė pesimistiškesnis šalies ekonomikos perspektyvų vertinimas: gyventojų dalis, prognozuojanti šalies ekonominės padėties pablogėjimą padidėjo nuo 23 iki 35 proc., o mananti, kad bedarbių skaičius augs - nuo 39 iki 45 proc. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai truputį blogiau vertino ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas: nors manančiųjų, kad padėtis per artimiausius 12 mėnesių gerės, dalis nepasikeitė (20 proc.), bet prognozuojančių, kad padėtis blogės, dalis padidėjo nuo 18 iki 23 proc.
Pesimistiškesnį šalies ekonomikos perspektyvų vertinimą iš dalies kompensavo geresnis galimybės sutaupyti vertinimas. Gyventojų, besitikinčių bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, padaugėjo nuo 30 iki 38 proc.
