„Pagrindinis klausimas yra Vilnius ir tiek estai, tiek latviai
sutinka su jo prijungimu. Dėl šito klausimo dar žiūrėsime, kaip
techniškai sutartyje įrašysime“, - po Vilniuje pirmadienį
vykusių derybų sakė Arijandas Šliupas.
Estijos transporto viceministras Eero Pargmae
patvirtino, kad šalys tikrai pasiekė politinį susitarimą dėl
Vilniaus prijungimo.
„Aš tik galiu patvirtinti pono Šliupo žodžius, mes turėjome
labai gerą diskusiją, labai gerą susitikimą ir mes suprantame ir
labai vertiname lietuvių ryžtą prijungti Vilnių. Bet, kaip visada,
„velnias“ yra detalėse ir mes turime susitarti, kaip tai bus
užrašyta teisiniuose dokumentuose, bet, sakyčiau, visos
pagrindinės problemos buvo aptartos“, - sakė E.Pargmae.
Jis teigė, kad problemos, galinčios sutrukdyti pasirašyti
akcininkų sutartį, yra labai techninio pobūdžio, tad jis jų
nekomentavo.
Pasak Lietuvos viceministro, sutarta dėl paties principo, kad
Vilnius turi būti „Rail Baltica“ dalis, o kada Lietuvos sostinė
bus prijungta, priklausys nuo daugelio veiksnių.
„Mes turime vertinti finansus, galimybes, reikia suprasti, kad
tai ne vienos finansinės perspektyvos projektas, tad atsižvelgiant
į tai, mes vertinsime, kada galima pradėti darbus“, - teigė
A.Šliupas.
Praėjusią savaitę Estijos ekonomikos ministerijos atstovas
teigė, kad Vilnių įtraukti į „Rail Baltica“ trasą būtų
galima po to, kai dėl sostinės prijungimo bus atliktos studijos.
A.Šliupas teigė, kad šios sąlygos atsisakyta.
Lietuva jau buvo pasiekusį vieną politinį susitarimą dėl
Vilniaus prijungimo - pernai rugsėjį Baltijos šalys pasirašė
politinę deklaraciją, kad Lietuvos sostinė yra transeuropinės
vėžės dalis, tačiau diskusijų dėl to nesumažėjo, o bendra
įmonė nebuvo įsteigta iki šių metų sausio pradžios, kaip
tikėtasi pernai. A.Šliupas teigė, kad ekspertams reikėjo
išdiskutuoti klausimą, kaip akcininkų sutartyje bus įrašytas
Vilnius.
„Gal reikėjo ekspertams papildomos nuorodos, gal reikėjo
išdiskutuoti, kokiu būdu tas formuluotes įtraukti“, - teigė
susisiekimo viceministras.
E.Pargame teigė nenorintis spekuliuoti, kada bendros įmonės
sutartis galėtų būti pasirašyta, tačiau teigė, kad pritaria ir
palaiko Lietuvos poziciją, kad tai būtų įmanoma padaryti iki
liepos 1 dienos.
Estijos ir Lietuvos atstovai teigė, kad dėl susitarimo prijungti
Vilnių Lietuva nepadarė kokių nors nuolaidų kitose srityse.
„Buvo labai konstruktyvi diskusija, mes suprantame lietuvių
ryžtą prisijungti Vilnių, bet klausimas yra, kada ir kaip, o ne ar
iš viso tai turėtų būti padaryta. Mes ir toliau dirbsime,
ieškodami išeičių, kurios būtų naudingos visoms pusėms ir
priimtinos Europos Komisijai“, - teigė E.Pargmae.
Iki šiol Baltijos valstybėms nepasisekė pasiekti susitarimo
dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės įsteigimo - pagrindine
nesutarimų priežastimi buvo Vilniaus klausimas. Lietuvos Susisiekimo
ministerija laikėsi pozicijos, kad Vilnių bus galima prijungti
kitoje finansinėje perspektyvoje, tačiau patį principą, kad
Lietuvos sostinė yra transeuropinės vėžės dalis, reiktų
įtvirtinti jau pačioje akcininkų sutartyje. Tam nepritarė Estija,
kuri norėjo Vilnių į projektą įtraukti vėliau, kai bus atliktos
galimybių studijos ir susiderėta su Europos Komisija.
Projekto koordinatorius Pavelas Telička anksčiau BNS teigė, kad
Briuseliui nesuprantama, kodėl Lietuva, anksčiau rėmusi
geležinkelio maršrutą per Kauną, pakeitė savo poziciją. Jis
perspėjo, kad norint laiku pateikti paraišką ES finansavimui bendra
įmonė turi būti įsteigta per kelias artimiausias savaites.
A.Butkevičius po to pareiškė, kad Lietuva netrukdys projekto
įgyvendinimui.
Apytikriais skaičiavimais, „Rail Baltica“ kainuos 3,7 mlrd.
eurų ir linija galėtų būti nutiesta 2019–2024 metais.
Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių
ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Europos Sąjungos lėšomis
turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Lietuvos
susisiekimo ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad projektas
gali kainuoti apie 18 mlrd. litų.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti
apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų,
Estijoje – apie 300 kilometrų.
