Pačiūžos pasiekė apdaužytos
Londone gyvenantis Darius T. iki šiol prisimena savo susidūrimą su siuntų gabentojais. Sityje dirbantis verslininkas nusprendė atsisiųsti pačiūžas.
Siunta lietuvį pasiekė apdaužyta, apiplėšta. „Žinoma, pačiūžų taip lengvai nesugadinsi“, - pastebėjo Darius. Tačiau vertingus daiktus kitose šalyse perka pats, tad ir siuntų kompanijų stengiasi išvengti.
Londono lietuvis vis nusprendė nesikreipti į siuntų kompaniją, nes nebuvo padaryta didelė žala.
„Tuo metu maniau, kad tai norma, kai daiktas iš tolimos šalies pasiekia apdaužytas“, - prisipažino verslininkas.
Tačiau daugiau į tą kompaniją teigė nesikreipsiąs. „Apskritai, per siuntų kompanijas nieko vertingo nesiųsčiau“, - teigė vaikinas.
Garantija – garbės žodis
Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai dažnai naudojasi privačių siuntų gabentojų paslaugomis. Siuntos į ten ir atgal gabenamos kasdien, tereikia tik išsirinkti vežėją. Tačiau tai yra sudėtingiausia dalis – dešimtys firmų ir šimtai privačių gabentojų. Kainos gali būti panašios, bet patikimumas ne.
Kai kurios siuntų gabenimo agentūros šiuolaikiškai siūlo stebėti, kuriame taške dabar yra krovinys. Pavieniai mikroautobusų vairuotojai garantuoja „pigų ir greitą“ pristatymą, tačiau apie draudimą nei žodžio ir siūlo pasitikėti garbės žodžiu.
Todėl emigrantų mėgstami interneto puslapiai knibžda nuo istorijų apie dingusias siuntas, pasislėpusius jų gabentojus, sugadintus daiktus ir bandymus išsireikalauti žalos atlyginimą.
Tačiau dažniausiai pasitaiko „atsargiai su firma X, atvežė atplėštą siuntą“, „nesinaudokite Y firmos paslaugomis, pradangino siuntinį ir atsisako atlyginti žalą“ ir panašiai.
„Tai loterija. Net jei ir radai patikimą vežėją, kuris tau metus kitus tvarkingai gabena siuntinius, bet vieną dieną pradangina siuntą ir pasitikėjimas dingsta. Tada vėl ieškai naujo“, - sakė jau daugiau nei dešimt metų Jorke gyvenantis Saulius.
Pasak jo, vežėjų tiek daug, kad norint išsirinkti tikrai patikimą siuntų gabentoją, reikia apsišarvuoti kantrybe. Pirmiausiai sūloma paieškoti informacijos socialiniuose tinkluose, ypač daug atsiliepimų galima rasti „Facebook“ paskyroje.
„Atrodo, kad visi vežėjai yra labai nesąžiningi, vagys, nesilaiko tvarkos. Tačiau taip nėra, nes internete dažniausiai skundžiasi tie, kurie nukentėjo. O patenkintieji dažniausiai nieko nerašo arba nebent labai retai“, - teigė Saulius.
Kaltina ir pareigūnus
Londone veikiančios konsultacinės firmos „Migran“ vadovas Tadas Valentinas lrytas.lt pasakojo, kad klientai dažnai susiduria su problema, kai gauna suplėšytus siuntinius. „Dauguma vežėjų įdeda visas pastangas, kad siutinys pasiektų adresatus saugiai. Niekas nenori teršti savo gero vardo, nes dirba ilgai, norėdami jį susikurti“, - teigė pašnekovas.
Tačiau kodėl taip yra, kad praplėštų siuntinių nemažėja? „Nes siuntinius vežančius mikroautobusus dažnai tikrina pareigūnai. Vairuotojams tenka kirsti keletą šalių, kol pasiekia tikslą. O patikrinimų metu pareigūnams nelabai įdomu, kam siuntiniai priklauso ir kieno vardas dėl to kentės“, - pasakojo T.
Jis prisiminė atvejį, kai pagal kliento užsakymą buvo siunčiamos vestuvinės skrybėlės. Jos buvo labai trapios, todėl sudėtos atskirai nuo visų krovinių. Per patikrinimą Olandijos pareigūnai, atidarę duris, laipiojo per visus siuntinius. „Jie neatsižvelgia į tai, kad dėžėse gali būti kas nors trapaus“, - pasakojo Londono lietuvis.
Be to, neseniai vokiečių muitininkai sustabdė vieną lietuvių mikroautobusą ir pradėjo naršyti po visas rankines sumetę jas į krūvą. „Na ir kaip tokiu atveju vairuotojui žinoti, kokie daiktai priklausė kuriam asmeniui? Klientams teko patiems atsirinkti, kur yra kieno daiktas“, - pasakojo verslininkas.
Liko tik pliušinis meškiukas, kurio savininkas neatsirado.
Pinigai – tik už kokybišką paslaugą
Todėl Anglijos lietuviai jau sukūrė atsiliepimų sistemą, kuri padeda ne tik klientams, bet ir vairuotojams.
T.Valentinas pasakojo, kad sukurtoje interneto svetainėje kiekvienas paslaugų tiekėjas ir klientas gali skelbti savo informaciją. Vienas praneš apie apie savo paslaugas, kitas – pridės komentarą apie tai.
„Žmogus užsisakys siuntinį, bet pinigai pateks į mūsų kompanijos sąskaita. Siuntiniui pasiekus adresatą ir žmogui palikus gerą atsiliepimą, pinigai bus pervedami paslaugos tiekėjui. O jei atsiliepimas bus blogas, aiškinsimės ir ieškosime išeities“, - pasakojo „Migran“ vadovas.
Pasak jo, klientui svarbu bus palyginti kainas bei kitų žmonių atsiliepimus. „Taip sumažės apsišaukėlių vairuotojų ir nukentėjusių klientų“, - įsitikinęs T.Valentinas.
Lietuvos paštas padengia nuostolius
Lietuvos paštas tokias problemas sprendžia paprasčiau. Pasak Lietuvos pašto atstovės spaudai Aurelijos Jonušaitės, jeigu per jų įmonę siųstos ir pradingusios siuntos nepavyksta surasti ar ji buvo pažeista, Lietuvos paštas padengia siuntos išlaidas ir išmoka kompensaciją.
Vis dėlto užsiprašyti didžiulės sumos ir taip praturtėti nepavyks – kokia kompensacija gali būti išmokėta, reglamentuoja įstatymai.
Jei siunta buvo siunčiama į užsienio šalį, atlyginamos siuntimo išlaidos + 30 SDR (SDR – valiuta, tarptautinis piniginis vienetas. 1 SDR – 3,862 Lt).
Siuntėjas Lietuvos pašto prašyti atlyginti nuostolius už dingusią registruotą siuntą gali per pusmetį nuo išsiuntimo dienos.
Atlygio už dingusį ar sugadintą siunčiamą daiktą galite reikalauti tuomet, jei siuntinį apdraudėte. Apie šią Lietuvos pašto teikiamą paslaugą ypač verta pasvarstyti tuomet, kai siunčiate brangesnius daiktus.
Tuo atveju, jei žmogus pasako, kad siunčiami daiktai verti ne daugiau nei tūkstančio litų, draudimas kainuos 14,52 lito. Jei siunta įkainota daugiau nei tūkstančiu, draudimas kainuos 12 litų + 1,2 proc. nuo įvertintos sumos.
