Vis daugiau įmonių pirmenybę teikia darbuotojams, turintiems netradicinių užsienio kalbų žinių ar profesinių kompetencijų. Šiuo metu itin vertinami darbuotojai, kurie studijavo technologijas, o vėliau dirbo pardavėjais, vadybininkais, konsultantais.
2012 m. šeštadalį visų „Manpower“ įdarbintų darbuotojų sudarė žmonės, turintys daugiau nei vieną profesinę kompetenciją, 2013 m. tokie darbuotojai sudarė bene ketvirtadalį visų įdarbintųjų.
„Manpower“ direktorė Božena Petikonis-Šabanienė teigė, kad dvi ir daugiau skirtingų sričių kompetencijų turinčių darbuotojų jau dabar ieško inžinerijos, IT, statybos sektoriaus įmonės.
„Mūsų klientai, tarptautinės ir vietinio kapitalo įmonės, ieško pardavimo vadybininkų su techniniu išsilavinimu ir inžinerinio darbo patirtimi, pardavimo atstovų – agronomų, turinčių žinių ir darbo patirties žemės ūkio srityje.
Vis daugiau įmonių pirmenybę teikia darbuotojams, turintiems netradicinių užsienio kalbų žinių ar profesinių kompetencijų. Šiuo metu itin vertinami darbuotojai, kurie studijavo technologijas, o vėliau dirbo pardavėjais, vadybininkais, konsultantais. Šiandien tokių darbuotojų paklausa gerokai viršija rinkos pasiūlą“, – sakė B. Petikonis-Šabanienė.
Paklausta apie darbo rinkos tendencijas ateinantiems penkeriems metams, B. Petikonis-Šabanienė atsakė, kad Lietuvoje technologinių ir IT specialistų poreikis išaugs, didės pardavimo, rinkodaros, verslo analitikos specialistų paklausa. Paklausiausi taps asmenys turintys šias kompetencijas.
„Galima gana drąsiai teigti, kad artimiausius penkerius metus nemažės IT ir inžinerinių sričių specialistų paklausa. Šių sričių plėtra itin sparti, nuolat kuriamos naujos darbo vietos, nauji produktai, o jų realizavimui reikalingi ne tik kūrėjai, tačiau ir rinką išmanantys profesionalai“, – sakė B. Petikonis-Šabanienė.
Reikia ne vienos specialybės
Darbdaviams pritaria ir aukštojo mokslo atstovai.
Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus Nerijaus Pačėsos, šiuolaikinė darbo rinka yra itin dinamiška, verslo poreikiai kinta kasmet, todėl Lietuvos aukštojo mokslo institucijos privalo nuolat sekti ir tirti šalies verslo bei darbo rinką bei reaguoti ir adaptuoti studijų pasiūlą.
„Daugelis Lietuvos universitetų neprognozuoja darbo rinkos, o stengiasi ją atliepti. To negana. Nepakanka žinoti, kad potencialiai didžiausias darbuotojų poreikis bus jaučiamas technologijų ar informacinių industrijų sektoriuose, reikia naujai pažvelgti į susiklosčiusią situaciją rinkoje ir numatyti verslo struktūrų transformacijas, sektorių susiliejimo tikimybes, pareigybių kaitą.
Verslas, įdarbinimo įmonės vis garsiau kalba apie specialistus, kurie taps paklausiausi darbo rinkoje ateityje – tai dviejų ir daugiau specialybių kompetencijų turintys darbuotojai. Iš verslo partnerių lūpų girdime, jog įmonės pasiryžę įdarbinti darbuotojus be patirties, tik jei šie turi skirtingų profesinių žinių ir kompetencijų, geba derinti lyderystės, vadovavimo, vadybos kompetencijas su analitiniu technologiniu mąstymu. Tai rodo, kad ateityje darbo patirties stygių kompensuos tarpdisciplininės žinios“, – teigė N. Pačėsa.
Pasigenda gerų vadovų
„Arginta Engineering“ direktorius Gintautas Kvietkauskas patvirtino, jog jau dabar jo įmonėje stinga aukštesnės kvalifikacijos, vadybos žinių turinčių inžinierių ir technologų.
„Šiandienos Lietuvoje gamybiniai verslai įgauna vis didesnį pagreitį. Pasauliniams gigantams labai trūksta mažų, lanksčių, kokybišką produkciją tiekiančių gamintojų. Tai galimybė Lietuvai, tačiau iššūkis šiandienos vadovams. Jiems reikalingi nauji gebėjimai – vadybos, užsienio kalbų ir inžinerinės žinios“, – sakė G. Kvietkauskas, – Jei į mūsų įmonę šiuo metu ateitų specialistas, turintis ir technologinių, ir vadybos žinių, jis gautų darbą iškart. Mūsų rinkoje itin reikalingi vadovai, projektų vadovai, viduriniosios grandies vadovai, kurie gebėtų tarpininkauti tarp gamybos įmonės ir tarp teikėjų, produkcijos pirkėjų“.
„Devbridge“ viceprezidentas Viktoras Gurgždys pridūrė, kad didesnėms IT arba programinės įrangos kompanijoms būtini komandų vadovai, kurie turėtų ne tik technologinių žinių, bet ir galėtų prisiimti visą atsakomybę už sprendimų diegimą klientų aplinkoje.
„Tokiose situacijose komandos vadovo lankstumas, komunikacija ir darbų organizavimo įgūdžiai dažnai atlieka svarbesnį vaidmenį nei techninės žinios“, – pridūrė V. Gurgždys.
Kas ieško darbuotojų?
Kelias skirtingas kompetencijas turinčių darbuotojų ieško dešimtys šalies ir tarptautinių kompanijų, tarp kurių BOD, „Hanner“, „Microsoft Lietuva“, „Mars Lietuva“, „Biok labaratorija“ ir kt. Verslo įmonės pasiryžusios konkuruoti dėl technologinių ir vadybos žinių turinčių specialistų, jos skelbia laisvas darbo pozicijas tinklalapyje Renkiesitu.lt ir kviečia ISM studentus patiems rinktis darbo vietą. „Amilina“, „Arvi“, „Microsoft Lietuva“ siūlo net po dešimt laisvų pozicijų studentams, baigusiems ISM Industrinių technologijų vadybos bakalauro ar Inovacijų ir technologijų vadybos magistro studijas.
„ISM – viena pirmųjų aukštojo mokslo įstaigų Lietuvoje, sukūrusi naujas studijų programas specialiai Lietuvos verslo poreikiams patenkinti. Mūsų verslo partneriai pasiryžę laukti dvejus metus ir ilgiau, kad turėtų galimybę pakviesti į savo įmonę dirbti kelių skirtingų sričių kompetencijas turinčius darbuotojus, parengtus pagal užsienio universitetų standartus“, – sakė N. Pačėsa.
ISM Industrinių technologijų vadybos bei Inovacijų ir technologijų vadybos studijos sukurtos bendradarbiaujant su JAV Ilinojaus technologijų institutu. Studijų turinys parengtas konsultuojantis su programų patariamosios tarybos nariais, tarp kurių yra tokių tarptautinių kompanijų kaip „Moog Medical Devices“, „Hughes Network Systems“, „KRS Group“ vadovai, bei universiteto verslo partneriais. Technologinės ir vadybinės krypties studijas studentai galės studijuoti jau nuo šių metų rudens.
