„Rail Baltica“ be Vilniaus nenurims?

2014 m. balandžio 15 d. 12:50
BNS ir lrytas.lt inf.

Premjerui Algirdui Butkevičiui

Daugiau nuotraukų (1)
Pasak susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, reikia siekti ekonomiškai naudingiausio varianto. Tačiau jis neatmetė ir kompromisinio varianto, kad Vilnius būtų prijungiamas vėlesniame etape, jei tai bus įtvirtinta bendros Baltijos valstybių įmonės „Rail Baltica“ akcininkų sutartyje.
„Aš vis dar linkęs laikytis mūsų išsakytos pozicijos, kad Vilniaus prijungimas prie projekto pagerintų projekto ekonominius rodiklius, tuo labiau, kad šito pajungimo reikalauja ir Seimas savo rezoliucijoje, priimtoje gruodžio mėnesį.
Seimas pritarė tokiam variantui ir pavedė išnagrinėti visus likusius variantus, todėl manau, kad Lietuvai per anksti savo poziciją keisti, bet mes ruošiamės kartu su premjeru tą klausimą aptarti ketvirtadienį“, - sakė R.Sinkevičius.
Anot ministro, Lietuva turi siekti ekonomiškai geriausio varianto, o derybose nėra nei teisių, nei neteisių: „Lietuva turi žiūrėti savo ekonominio intereso“.
Jis teigė, jog įmanoma sutarti, kad šiuo metu būtų įsteigta bendra projektą kuruojanti „Rail Baltica“, pradedama rengtis trasos tiesimui nuo Kauno iki Latvijos, o vėliau - galbūt prieš kitą Europos Sąjungos finansinę perspektyvą - būtų atnaujintos diskusijos dėl Vilniaus prijungimo. Tačiau ministras pabrėžė, kad tai vis vien turi būti įtvirtinta akcininkų sutartyje.
„Neatmetu tokios kompromiso galimybės, bet tas kompromisas turi būti fiksuotas kokiuose tai dokumentuose. Mano supratimu, šiuo metu geriausias dokumentas yra akcininkų sutartis, kur iš principo pasakyta, kad Vilniaus prijungimas prie projekto, nekeičiant „Rail Baltica“ krypties yra priimtinas mūsų regioniniams partneriams“, - aiškino R.Sinkevičius.
Pasak jo, „Rail Baltica“ projekto koordinatoriaus Pavelo Teličkos teiginys, kad negalima perbraižyti transeuropinės vėžės, prijungiant Vilnių, nėra teisingas.
„Niekas čia nėra perbraižoma, tiesiog viena atšakėlė nubrėžiama, kas yra fiksuota jau senuose Europos Komisijos dokumentuose, kalbančiuose apie geležinkelio tinklo plėtrą Europos Sąjungoje. Taip kad čia jokio perbraižymo nėra, kryptis „Rail Baltica“ nėra keičiama, nežinau teisės aktų, kurie kaip tai būtų reglamentuoti, arba reguliuotų šituos dalykus. Man atrodo, kad tai valstybės suverenus reikalas“, - tikino ministras.
Europos Komisija balandžio 14-ąją pareiškė, kad Lietuvos siekiai pakeisti geležinkelio „Rail Baltica“ projektą įtraukiant į jį Vilnių prieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei. 
Projekto koordinatoriaus Pavelo Teličkos teigimu, Briuseliui nesuprantama, kodėl Lietuva, anksčiau rėmusi geležinkelio maršrutą per Kauną, pakeitė savo poziciją. Jis perspėjo, kad norint laiku pateikti paraišką ES finansavimui bendra įmonė turi būti įsteigta per kelias artimiausias savaites. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.