Nerizikuokite, nes galite susigadinti Velykas

Prieš Velykas daugiau siuntų išsiunčiama būtent paskutinę savaitę. Ar ne per vėlu?

Įprastai siuntos Lietuvoje pristatomos per vieną-tris darbo dienas. Į užsienio šalis siuntos keliauja kiek ilgiau – nuo dviejų iki penkių darbo dienų, priklausomai nuo šalies, į kurią siunčiama. Jei siunta siunčiama labai toli, jos pristatymas gali užtrukti ir ilgiau.

Tačiau kad nevėluotų dovanos ar laiškai Velykų proga, reikėtų į paštą susiruošti diena ar dviem anksčiau, nei minėti terminai.

„Prieš Velykas siuntinių ir laiškų srautai padidėja, tačiau nebūna tokio milžiniško antplūdžio kaip prieš Kalėdas. Tikrai susidorojame su velykiniais srautais, o ir užsienio paštai nebūna taip perkrauti kaip prieš Kalėdas“, - aiškino Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė.

Nemanykite, kad šokoladinis kiškis Velykų proga paštu keliaus ilgiau nei šventinis atvirukas. Jei siunčiate korespondenciją – atvirlaiškį ar 1,5 kilogramo sveriantį paketą su dovanomis, visa tai keliaus vienodu keliu, bus skraidinama tais pačiais lėktuvais ir iš pašto skyriaus išsiunčiama tuo pačiu metu.

Ši tvarka galioja siuntoms iki 2 kilogramų. Sunkesni siuntiniai pašte tvarkomi ir gabenami kitaip.

Tačiau paštas akina, jog siųsti kaip korespondencijos visų kitų daiktų nereikėtų, ypač jei siunčiate didesnį daiktą į užsienio šalis. Pavyzdžiui, knyga ar batai turėtų būti siunčiami kaip siuntiniai. Tai reiškia, jog ir apdorojami jie būtų kitaip, ne kaip laiškai, o pažeidus siuntinį ar jam dingus atlyginama kompensacija bus didesnė.

Kaip taupyti laiką?

Vis dėlto yra du būdai, kuriais siunčiant siuntas galima sutrumpinti pristatymo laiką. Tai – siuntų terminalai arba mėlynas pirmenybinės siuntos lipdukas.

Kadangi siuntų terminalai – kurjerinė paslauga, iki tam tikros valandos, kuri nurodyta ant kiekvieno terminalo, suspėjus įdėti siuntinį, jis adresatą pasieks per 24 valandas.

Jei pasinaudoti terminalais neturite galimybės, rekomenduojama siųsti pirmenybinę siuntą. Didžioji dalis pirmenybinių siuntų Lietuvoje pristatomos per vieną darbo dieną.

Jei laiškas keliauja už Lietuvos sienų kur nors į Europą, įprastas siuntas be pirmenybę nurodančio lipduko aplenksite diena ar dviem. Taip yra dėl to, kad pašto darbuotojai, pamatę paketą ar laišką su užklijuotu pirmenybiniu lipduku, juos pirmiausia apdoroja ir greičiau atiduoda išsiųsti.

Kiek kainuoja būti tarp pirmųjų, priklauso nuo to, į kokią šalį ir kokio dydžio siuntą siunčiate. Pavyzdžiui, siunta iki 20 gramų, skirta Austrijos gyventojui, kainuos 2,15 lito. Jei pirksite pirmenybinį lipduką, sumokėsite 2,45 lito.

Tikslias kainas galima sužinoti Lietuvos pašto internetinėje svetainėje www.lietuvospaštas.lt.

Jei siųsite registruotą laišką, nesuklyskite manydami, kad jis savaime tampa pirmenybinis. Registruotos siuntos pranašumas prieš kitas – galimybė siuntėjui sekti, kur ji keliauja. O jei nutiktų taip, kad siuntinys pasimeta, yra tikimybė jį surasti.

„Neregistruota siunta neįrašoma į jokius siuntimo dokumentus. Realiai net nėra galimybės įsitikinti, ar ji apskritai buvo išsiųsta. Su registruota siunta yra kiek kitaip. Ji turi savo kodą, kuris įvedamas kiekviename siuntos apdorojimo taške. Taip siuntai dingus galima atsekti, kuriame etape ji prapuolė“, - aiškino Lietuvos pašto atstovė.

Jei vis dėlto taip nutiko, kad registruota siunta dingo, į paštą turi kreiptis ne siuntos nesulaukęs žmogus, o tas, kuris ją siuntė. Anot A.Jonušaitės, užtenka atsiųsti užklausą el. paštu su nurodytu siuntos kodu – eiti į pašto skyrių nebūtina.

Jei vis dėlto pradingusios siuntos nepavyksta surasti ar ji buvo pažeista, Lietuvos paštas išmoka kompensaciją: jei siunta buvo siųsta Lietuvoje, atlyginamos dvigubos siuntimo išlaidos, pavyzdžiui, jei siuntimas kainavo 12 litų, Lietuvos paštas atlygins 24 litus.

Jei buvo siųsta tarptautinė siunta, padengiamos siuntos išlaidos ir išmokama kompensacija. Vis dėlto užsiprašyti didžiulės sumos ir taip praturtėti nepavyks – kokia kompensacija gali būti išmokėta reglamentuoja įstatymai.

Jei siunta buvo siunčiama į užsienio šalį, atlyginamos siuntimo išlaidos + 30 SDR (SDR – valiuta, tarptautinis piniginis vienetas. 1 SDR – 3,862 Lt).

Siuntėjas Lietuvos pašto prašyti atlyginti nuostolius už dingusią registruotą siuntą gali per pusmetį nuo išsiuntimo dienos. Pagalvokite apie draudimą

Atlygio už dingusį ar sugadintą siunčiamą daiktą galite reikalauti tuomet, jei siuntinį apdraudėte. Apie šią Lietuvos pašto teikiamą paslaugą ypač verta pasvarstyti tuomet, kai siunčiate brangesnius daiktus.

Tuo atveju, jei žmogus pasako, kad siunčiami daiktai verti ne daugiau nei tūkstančio litų, draudimas kainuos 14,52 lito. Jei siunta įkainota daugiau nei tūkstančiu, draudimas kainuos 12 litų + 1,2 proc. nuo įvertintos sumos.

Ta pati tvarka galioja ir siunčiant siuntas per terminalus: jas galima apdrausti arba siųsti paprasta registruota siunta.

Tikriausiai ne vienas jūsų galėtų papasakoti atvejį, kai, rodos, anksti išsiuntėte sveikinimus, tačiau, nepaisant to, jie adresatą pasiekė vėluodami.

Kaip aiškina Lietuvos pašto atstovė, jūsų siunta gali vėluoti, jei į pašto skyrių išsyk suplaukia daug siuntų, pavyzdžiui, kaip prieš didžiąsias metų šventes. Užlaikyti siuntinius gali muitinės patikrinimai, be to, tos pačios patikros procedūros laukia ir užsienio šalies paštuose.

Būna ir tokių atvejų, kai perkraunant tarptautines siuntas iš vieno lėktuvo į kitą, maišas pasimeta, pataiko ne į tą lėktuvą ir nukeliauja į kitą pasaulio kraštą.

Gali būti, jog jūsų siunta pateko į maišą, kurioje guli pareigūnams įtartinu pasirodęs siuntinys. Tokiu atveju užlaikoma ne tik konkreti siunta, bet ir visos kitos, kartu su ja buvusios maiše.

A.Jonušaitė mini ir daugiau priežasčių, dėl ko siunta gali nepasiekti gavėjo ar iki jo atkeliauti pavėlavusi.

Dažniausiai taip nutinka dėl to, kad paštu norima perduoti daiktų, kurių siųsti negalima. 

„Pastebime, kad siuntų, kuriose – draudžiami daiktai, tokie kaip aerozoliai, kvepalai ir panašiai, ypač pagausėja prieš šventes. Tokius daiktus siųsti paštu griežtai draudžiama. Tai gali sukelti pavojų tiek siuntos gavėjo, tiek mūsų darbuotojų sveikatai“, - komentuoja A.Jonušaitė.

Kiekviena šalis taip pat taiko atskirus ribojimus įvairiems daiktams, todėl prieš siunčiant siuntą, rekomenduojama pasitikrinti ar siuntoje nėra draudžiamų siųsti daiktų. Draudžiamų siųsti daiktų sąrašą galima rasti Lietuvos pašto internetinėje svetainėje www.lietuvospaštas.lt arba sužinoti paskambinus informacijos telefonu 8 700 55400.

Kitas dalykas, kuris svarbus siunčiant laišką ar siuntinį – teisingai užrašyti adresą ir tinkamai supakuoti.

Adresuojant siuntą, siunčiamą į užsienį, turi būti aiškiai nurodytas siuntos gavėjo vardas, pavardė, tikslus gavėjo adresas su pašto kodu, o gavėjo šalies pavadinimas turi būti užrašytas spausdintinėmis raidėmis tos šalies arba anglų/prancūzų kalba.

Louise Bertholet

Gavėjo asmenvardžiai ir adresas rašomi dešinėje voko ar siuntos pusėje apačioje, siuntėjo – kairės pusės viršuje.

Siunčiant siuntą Lietuvoje gavėjo vardas ir pavardė arba įstaigos pavadinimas rašomi naudininko linksniu, pvz.: Vardonei Pavardonei arba AB Lietuvos paštui.

Naujoje eilutėje rašomas gatvės (aikštės, prospekto ir kt.) pavadinimas su gimininio žodžio santrumpa g. (a., pr. ir kt.), namo ir buto numeriai, dar kitoje eilutėje – pašto kodas ir miesto pavadinimas.

Vardonei Pavardonei