Pernai pavasarį, kaip ir ankstesniais metais, švedai iš Dubravos miškų urėdijos medelyno išsigabeno ne vieną šimtą tūkstančių medžių sodinukų, rašo „Lietuvos rytas“.
Tačiau šiemet į jų skambučius atsišaukiančiam Dubravos urėdui Kęstučiui Šakūnui tenka aiškinti, kad sodinukai urėdijoje jau išpirkti.
Nebeliko ko pasiūlyti
Dubravos medelynas kasmet išaugina apie 2,5 mln. dvimečių sodinukų bei vienmečių sėjinukų. Šiuo metu dauguma jų jau parduoti.
„Eglių sodinukus, kurių likdavo, kasmet parduodavome švedams, tačiau šiemet jiems nieko neliks.
Dalį, kaip ir kasmet, pagal iš anksto sudarytas sutartis pardavėme kitoms urėdijoms, neturinčioms savo medelynų, pavyzdžiui, Prienų ar Marijampolės. Kitus išpirko privačių miškų savininkai“, – pasakojo K.Šakūnas.
Perka šimtais tūkstančių
Švedai ne šiaip sau žvalgosi po Lietuvos urėdijų medelynus. Jiems įtinka lietuviškų sodinukų kokybė, o sukarti kelią iki medelynų verta, nes dvimečiai spygliuočiai Lietuvoje gerokai pigesni nei Skandinavijoje.
Tačiau lietuviai taip pat nesnaudžia. Jie perka sodinukus ir už ES paramos pinigus, ir už savus, kad mišką galėtų pasodinti nederlingose, žemdirbystei netinkamose žemėse. Juolab kad pernai už apleistas žemes savininkams jau teko mokėti gerokai didesnius mokesčius.
„Turime klientą iš Šalčininkų rajono, kuris per pastaruosius kelerius metus nupirko jau per 100 tūkstančių įvairių rūšių medžių sodinukų“, – sakė K.Šakūnas.
Egles jau išgraibstė
Pasak Ukmergės miškų urėdo Viganto Kraujelio, šie metai – neįprasti. Privačių miškų savininkai jau išgraibstė eglių ir beržų sodinukus, nors kai kurių rūšių medžių dar liko.
„Tam tikros rūšies medelių paklausa priklauso nuo Lietuvos regionų, nuo dirvožemio rūšies. Ir nuo to, kokį mišką kirtimuose reikia atsodinti.
Mūsų urėdijoje šiemet susikaupė pušų sodinukų perteklius. Mat trečiais metais jie nebetinka miškui veisti.
Tad medelyne juos tenka rauti lauk ir sudeginti. Kitos urėdijos šiemet priaugino pernelyg daug juodalksnių sodinukų, o mes juos visus pardavėme“, – kalbėjo V.Kraujelis.
Nors šie metai pereinamieji, tad nauji ES paramos projektai miškams sodinti nėra tvirtinami, žmonės turi įvykdyti prieš metus kitus prisiimtus įsipareigojimus.
Paramos dydis priklauso nuo pasirinktų medžių rūšies ir palankumo ūkininkauti sąlygų. Pavyzdžiui, didžiausia parama, kuri sumokama per trejus metus, siekia beveik 700 tūkst. litų.
Pasodintų jaunuolynų savininkams mokamos trijų rūšių išmokos: vienkartinė – už pasodintą mišką, po to penkerius metus – miško priežiūros ir apsaugos išmokos.
Kuo daugiau lapuočių, tuo pirmoji išmoka didesnė. Pavyzdžiui, už hektarą ąžuolyno, kuriame pasodinta ne mažiau nei 2500 sodinukų, mokama iki 14 tūkst. litų vienkartinė išmoka, o jei toks miškas pasodintas prastoje, ūkininkauti netinkamoje žemėje, – 16,1 tūkst. litų.
Brangsta nedaug, bet nuolat
Kazlų Rūdos miškų urėdas Linas Bužinskas patikino, kad sodmenų kainos šiemet beveik nesiskiria nuo pernykščių.
Pavyzdžiui, tūkstantis dvimečių pušų sėjinukų kainuoja 217 litų, eglių – 266, beržų – 363, juodalksnių – 423, klevų – 847, ąžuolų – 1028 litus.
Anot miškų valdymo bendrovės „Timbex“ vyriausiojo miškininko Andriaus Kertenio, įmonė medžių sodinukų suskato dairytis dar praėjusių metų pabaigoje.
„Tuo metu jų stygiaus dar nebuvo. Su medelynais, kuriuose kaina buvo priimtiniausia, iš anksto sudarėme sutartis. Todėl jau atsodinome kirtavietes“, – sakė A.Kertenis.
Jo teigimu, miško atsodinimo sąnaudos kasmet padidėja maždaug po 5 proc. Šiuo metu vieną hektarą žemės paruošti ir pasodinti mišrų – spygliuočių ir lapuočių mišką kainuoja maždaug 3 tūkst. litų.
Sodinukų paklausa yra susijusi ir su medienos prekyba. Kuo ji aktyvesnė, tuo didesni plotai miško yra iškertami.
„Vis dėlto be proto daug miško neprikirsi. Lietuvoje yra bėdų dėl medienos perdirbimo pramonės. Neįmanoma į rinką išmesti didelio medienos kiekio, antraip jos nepavyks parduoti.
Todėl Lietuvoje neiškertama tiek medžių, kiek vertėtų iškirsti. Daug jų supūdoma, dalis perauga ir lieka tinkami tiktai malkoms arba biokurui“, – kalbėjo A.Kertenis.
Privačių miškų šalyje gausėja
Valstybinės miškų tarnybos 2013-ųjų sausio mėnesio duomenimis, privatūs miškai Lietuvoje užima 818 470 hektarų. Juos valdo 246 858 savininkai, iš jų 73 154 – įmonės.
Vidutinis privačios valdos dydis yra 3,32 hektaro, didžiausios – 5833 hektarai.
2010-aisiais privačių miškų plotas sudarė apie 799 376 hektarus. Jie priklausė 243 697 savininkams.
