Lietuvos pienininkai skuba prikrauti sandėlių Rusijoje

Į pieno eksportą šiandien krypo ekonomistų akys. Kai kurie jų socialinių tinklų paskyrose prabilo net eilėmis.

„Pirmąjį mūšį karvės-Rusija: 1:0 laimėjo karvės. Lietuviškų pieno produktų eksportas į Rusiją vasario mėn. išaugo net 31 proc. Žiūrėsime, kaip seksis kiaulėms“, – „Facebook“ parašė „Nordea Bank“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Produktų kainos Rusijos rinkoje turėjo padidėti dėl nuvertėjusio rublio. Per pirmuosius du šių metų mėnesius rublio kursas smuko apie 20 procentų, todėl importuotojams tapo sunkiau konkuruoti su vietine produkcija.

Tačiau perdirbėjai teigia, kad rusai nepradėjo daugiau valgyti lietuviškų sūrelių - tiesiog pienininkai Rusijoje skubėjo pripildyti sandėlių.

Analitikai tvirtina, kad eksporto reikšmė dabar jau ne tokia lemiama - ekonomiką augina ir vartojimas, ir investicijos.

„Kai vėl buvo atidaryti vartai į Rusiją, eksportuotojai išvežė daugiau produktų. Reikėjo pripildyti sandėlius Rusijoje, kad netrūktų prekių. Taigi daug išvežėme tiesiog avansu“, - „Lietuvos rytui“ sakė „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.

Praėjusių metų spalį Rusija sustabdė pieno produktų importą iš Lietuvos. Draudimas buvo panaikintas tik šiemet sausį.

„Pardavimas Rusijoje šiandien dar nepasiekė to lygio, koks buvo iki įsigaliojus draudimams“, - sakė D.Trumpa.

O bendroji pieno produktų eksporto padėtis šių metų pradžioje, pasak jo, prastesnė nei pernai tuo pat metu.

„Mažėja kainos eksporto rinkose“, - paaiškino D.Trumpa.

Analitikai perspėja, kad iš dviejų mėnesių statistikos būtų per anksti daryti išvadas. Tačiau jie pažymi, kad eksportas į Rusiją atsigauna, nors Rytai tampa jau ne tokie svarbūs kaip anksčiau.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad keičiasi eksporto struktūra.

„Lietuvos įmonės padarė atitinkamus sprendimus pernai ir pradėjo aktyviau ieškoti alternatyvų Rusijai“, - sakė A.Izgorodinas.

Praradimą NVS rinkose gamintojai bando kompensuoti eksportuodami į ES.

Tačiau statistika kol kas rodo ką kita. Statistikos departamento duomenimis, sausį ir vasarį lietuviškų prekių eksportas į Rusiją padidėjo 3,6 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. O į ES šalis sumažėjo beveik 11 proc.

Tačiau analitikai sako, kad Rytų rinka dabar kaip niekada rizikinga. „Rusijos ir kitų Rytų šalių perspektyvos šiemet yra vienas didžiausių rizikos veiksnių Lietuvos eksporto plėtrai“, - savo komentare teigė SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Pasak I.Izgorodino, eksporto vaidmuo mūsų šalies ūkio augimui laipsniškai tampa jau ne toks lemiamas: „Auga vartojimas ir investicijos, prie kurių prisidėjo eksportas. Taigi keičiasi Lietuvos ekonomikos augimo priežastys.“

Lietuvos pramonininkų konfederacija prognozuoja, kad eksportas šiais metais augs 6 procentais, neįskaičiuojant naftos produktų. Taigi kiek mažiau nei pernai, kai jis siekė 9 proc.

Bendrąją Lietuvos eksporto statistiką ir toliau menkino naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“ rezultatai.

Kaip pabrėžė V.Tauraitė, metinis eksporto kritimas užfiksuotas penktą mėnesį iš eilės. O riedėjimą nuokalnėn labiausiai lėmė dar labiau sumažėjęs naftos produktų eksportas.

„Orlen Lietuva“ nuo 2013 m. vidurio susiduria su paaštrėjusia konkurencija Europos naftos produktų rinkoje ir dėl susitraukusios maržos apkarpė gamybą. Todėl šiais metais ir toliau pardavimas užsienyje menksta - 2014 m. sausį ir vasarį naftos produktų eksportas smuktelėjo 41,7 proc.

„Vis dėlto, stebint įmonės politiką pardavimą nukreipti į pagrindinės bendrovės šalį - Lenkiją, nurašyti naftos produktų eksporto į praradimus negalima“, -- teigė SEB vyriausioji analitikė.