Lietuva galės skolintis vis pigiau. Reitingų agentūra „Fitch“ pagerino mūsų šalies ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą.
Ekonomistų nuomone, pirmuosius tokio sprendimo vaisius galėsime raškyti maždaug po pusmečio, o kiekvienas litas, kurio nereikės išleisti didesnėms palūkanoms, taps paspirtimi biudžetui.
Agentūra „Fitch“ savo sprendimą pagerinti mūsų šalies reitingo perspektyvą aiškino tuo, kad Lietuva nuo 2015 metų taps euro zonos nare. Maža to, sparčiau nei numatoma augs ekonomika, yra sąlygos mažėti valstybės skolos santykiui su bendruoju vidaus produktu.
Dėl „Fitch“ sprendimo Lietuvai atsivers galimybė pigiau skolintis, bet investicijų banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė įspėjo, kad nereikėtų tikėtis staigių pokyčių.
„Mūsų vietos obligacijų rinka neaktyvi, tad vargu ar kas nors labai greitai pasikeis. Tačiau ilgalaikiu požiūriu tai teigiamas ženklas“, – sakė R.Medaiskytė.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, maždaug po pusmečio jau bus galima pamatyti, kiek atpigo skolinimasis.
„Tą patį matėme per krizę, kai reitingas buvo sumažintas. Tuomet poveikį labiausiai pajutome po pusės metų“, – aiškino M.Dubnikovas.
Finansų ministerija teigė, kad pagerinusi Lietuvos kredito reitingo perspektyvą agentūra nusiuntė teigiamą signalą investuotojams, o tai sudaro prielaidas sumažėti valstybės skolinimosi kainai.
„Žinoma, kiekvienas sutaupytas palūkanų litas yra teigiama žinia“, – sakė M.Dubnikovas.
„Finastos“ atstovė R.Medaiskytė pažymėjo, kad dar prieš porą savaičių Lietuvai skolintis buvo brangiau nei šiandien. Tai lėmė ir įtempta situacija rinkoje.
Tačiau ji abejojo, ar dėl šio sprendimo investuotojai puls į Lietuvą – tam reikia radikalesnių pokyčių. Vis dėlto reitingų agentūros, pasak jos, siunčia rinkoms signalą apie mūsų šalį, kuri yra ant slenksčio į euro zoną.
Lietuvos bankas neseniai apskaičiavo, kad palūkanų našta nuo 2015 m. vidutiniškai gali sumažėti apie 0,5 proc. punkto.
Atpigus skolinimuisi valstybė iki 2022 metų dėl mažesnių palūkanų sutaupys 1,6 mlrd. litų. Gyventoms skolinimasis dar atpigtų 1,2 mlrd. litų, o įmonėms – 1,1 mlrd. litų. Jei Lietuva būtų įsivedusi eurą iki krizės, per penkerius metus dėl mažesnių palūkanų būtų sutaupiusi nuo 6,2 iki 7,8 mlrd. litų.
Papildė emisiją
„Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje vakar vykusiame septynerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 2368 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 55 mln. litų, vidutinė palūkanų norma buvo 2,723 procento, paskelbė BNS.
Ši VVP emisija pradėta platinti 2013-ųjų rugsėjo 30 dieną, jos papildymo aukcione sausio 13 dieną obligacijų parduota už 60 mln. litų, vidutinė palūkanų norma buvo 2,908 procento.
Po pirmadienio aukciono bendras emisijos nominalus dydis pasiekė 180 mln. litų.
Pirmadienį aukcione pasiūlyta mažiausia palūkanų norma buvo 2,64 proc., patvirtinta didžiausia – 2,865 procento.
