„Ruošiame laišką, kuriuo bus informuojama, kad Rusija imsis priemonių, anksčiau taikytų Baltarusijoje, kuri priklauso Muitų Sąjungai“, – aiškino pareigūnas.
Draudimas įsigalios nuo 2014 metų balandžio 7 dienos ir galios tol, kol nebus atliktas Lietuvos bei Lenkijos įmonių regioninis patikrinimas. Priimdama tokį sprendimą tarnyba nurodo atkreipusi dėmesį į Lenkijos ir Lietuvos poziciją kovo pabaigoje įvykusiose derybose, kurių metu aptartos mėsos produkcijos saugumo problemos.
Kiek anksčiau, nuo sausio 30 d., Rusija taikė kiaulienos importo iš visų Europos Sąjungos šalių draudimą dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio šios teritorijoje.
Rusijos veterinarinės priežiūros tarnyba ir anksčiau kritikavo Lenkijos bei Lietuvos mėsos produkcijos gamintojus naudojant technologijas, leidžiančias vienas sudedamąsias dalis keisti kitomis – pavyzdžiui, produkto, kurio etiketėje nurodoma, kad tai vištienos gaminys, galima aptikti kiaulienos.
Rusijos tarnyba išreiškė susirūpinimą, kad termiškai apdorojant mėsą ne visada efektyviai gali būti sunaikinamas afrikinio kiaulių maro virusas, todėl kyla ligos užkrato patekimo į Rusijos teritoriją grėsmė.
Neteks milijonų litų
Tai reiškia, kad Lietuvos mėsos perdirbėjai nebegalės ten eksportuoti ir virtų dešrų. Skaičiuojama, kad Lietuvos
gamintojai dėl to netektų apie 90 mln. litų metinių pajamų.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius teigė, kad aukštos pridėtinės vertės lietuviškų
produktų Rusija jau nebeimportuoja nuo sausio pabaigos, kai Lietuvoje
nustatytas afrikinis kiaulių maras. Rusija dabar įsileidžia tik 72-80 laipsnių temperatūroje apdorotus mėsos gaminius.
Jo teigimu, tikimasi, kad Europos Komisijos ir Rusijos atstovams pavyks susitarti ir rasti kompromisą.
„Kol kas draudimas nėra faktas, vyksta derybos tarp EK ir
Rusijos. Tai vertiname kaip derybų poziciją ir tikimės, kad pavyks
susitarti. Jeigu ne, tuomet praradimai gali būti vertinami apie 90
mln. litų per metus, iš jų virtų dešrų eksportas, daugiausiai į
Rusiją ir Baltarusiją, sudaro apie 60 mln. litų, o apie 30 mln.
litų – kiti gaminiai“, – BNS sakė E.Mackevičius.
Sukliudė kiaulių maras
Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Jonas Milius portalui teigė, kad kol kas oficialių žinių apie tai neturi, tačiau patvirtino, kad Europos Komisija (EK) dar nuo sausio derasi su Rusija dėl produktų sertifikatų ir mėsos bei jos gaminių eksporto.
Anot V.Milius šiomis dienomis kelis kartus kalbėjosi su EK atstovais ir ragino paspartinti derybas, taip pat bendravo su Rusijos specialistais.
"Sertifikatai galioja visai Europos Sąjungai, todėl mes vieni nelabai ką galime padaryti, nebent pasirašytume su Rusija dvišalę sutartį, bet tam turėtų pritarti Europos Komisija", - aiškino V.Milius.
Jis paaiškino, kad tai yra kiaulių maro pasekmė ir skaudžiausiai sankcijos kirto Lietuvai ir Lenkijai, kuriose nustatytas afrikinis kiaulių maras.
Man produkcijos sertifikatuose nurodyta, kad šalyse, iš kurių eksportuojami mėsos gaminiai, pastaruosius trejus metus nebuvo kiaulių maro. Tokia pati sąlyga nustatyta ir atvėsintos kiaulienos eksportui, tik sertifikatas galioja visai ES.
Iki šiol Lietuva galėjo eksportuoti kiaulienos gaminius, bet pačios atvėsintos kiaulienos - ne. Dabar uždraudus eksportuoti visus mėsos gaminius Lietuvai liko galimybė eksportuoti tik atvėsintą jautieną.
"Dėl kiaulienos eksporto apribojimų Europos Sąjunga kasdien patiria 4 mln. eurų nuostolių. Nes negali išvežti produkcijos", - sakė V.Milius.
Premjeras žinios nesureikšmino
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius nesureikšmino naujų Rusijos veterinarinės priežiūros tarnybos pranešimų apie nuo balandžio 7 dienos planuojamą lietuviškų ir lenkiškų mėsos pusgaminių eksporto ribojimą.
„Kalbėjau su Lietuvos žemės ūkio ministru, kol kas jis jokios oficialios informacijos neturi, bet su jūsų minima informacija yra susipažinęs. Žiūrint į praeitį, tokių informacijų buvo ir daugiau, šiuos klausimus spręsime kartu su Europos Komisija“, – Briuselyje sakė A. Butkevičius.
Tokios pat nuomonės laikosi ir Lenkijos Vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas, kurio manymu, tokiais klausimais būtina solidariai veikti su Europos Komisija.
