MPF, kuriame kasmet turėtų būti po 5–10 mln. litų tiek valdiškų, tiek privačių lėšų, turėjo oro bendroves į Lietuvą pradėti vilioti dar šių metų pradžioje.
Tačiau 2014-ieji įsibėgėjo, o fondo kaip nėra, taip nėra. Nebeliko ir jį išjudinti turėjusio vadovo. Šių pareigų ėmęsis Tadas Vizgirda jau paliko fondą.
Atsilieka nuo kitų
„Tokio fondo reikėjo jau vakar. Mes atsiliekame, nes tokias struktūras turi ir maršrutus sėkmingai plečia Švedija, Didžioji Britanija“, – pripažino susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas.
MPF iniciatorė – Susisiekimo ministerija. Kaip aiškino A.Šliupas, moralinis palaikymas iš verslo justi didelis, o prisidėti pinigais, deja, nelabai kas skuba.
„Verslas irgi turi skirti savo dalį. Deja, daugelis įmonių žiūri tik savo daržo. Bet fondo idėjos neatsisakėme, esame tam skyrę žmonių“, – sakė viceministras.
Bandymai – nepavykę
Šiuo metu rūpintis fondo veikla pavesta Tarptautiniam Vilniaus oro uostui, kurio vadovui Gintautui Almantui teko ir užduotis rūpintis trijų šalies oro uostų sujungimu.
Viliamasi, kad vasarą bus baigtas pirmasis oro uostų sujungimo etapas, o sykiu aiškius kontūrus įgis ir MPF.
Pasak A.Šliupo, MPF reikėtų ne tik pinigų, bet ir paprastesnio modelio, kaip tuos pinigus panaudoti šalies žinomumui didinti.
2010–2012 metais jau buvo panašių mėginimų pritraukti į Lietuvą oro bendroves arba paskatinti esamas skraidyti ten, kur reikia mūsų valstybei.
Tačiau iš bemaž 40 mln. litų aruodo išsemta mažai pinigų.
„Aviacijos kompanijos nori pinigų ir palaiko valstybės iniciatyvas, tačiau daug klausimų kelia biurokratiniai mechanizmai.
Jei oro bendrovės mato būdą lengviau užsidirbti ar kitose šalyse viskas vyksta paprasčiau, jos ten ir eina.
Turime ištaisyti šias spragas“, – apie pirmtakų klaidas kalbėjo A.Šliupas.
Piešė gražią ateitį
Vadovauti MPF Susisiekimo ministerija buvo patikėjusi T.Vizgirdai, kuris po kelerių metų pertraukos buvo sugrįžęs į aviaciją. Anksčiau jis dirbo Latvijos „AirBaltic“ Lietuvos padalinyje.
Kaip pernai pasakojo T.Vizgirda, MPF skatintų oro kompanijas skraidinti iš Lietuvos rizikingomis, tačiau šaliai būtinomis kryptimis.
Fondas dalytųsi rizika su oro bendrovėmis dengdamas dalį Lietuvai svarbių krypčių rinkodaros ir reklamos išlaidų. Tačiau teikdama paraišką aviacijos įmonė turėtų įrodyti, kad penkerių metų pakaktų siūlomam maršrutui pasiteisinti.
T.Vizgirdos skaičiavimu, fondo veiklai kasmet reikėtų 5–10 mln. litų. Tiesa, 2014-aisiais būtų pakakę ir 2–3 mln. litų.
Tuometis steigiamo MPF vadovas tikėjosi, kad jo vadovaujamame kolektyve būtų dirbę 4–5 žmonės, ieškantys kontaktų su oro bendrovėmis, tačiau dabar pats dėjo į kojas.
