Trijų institucijų – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Kauno miesto savivaldybės bei Kauno pramonininkų ir darbdavių asociacijos sudaryta Verslo taryba aiškinosi, kaip verslininkai vertina neseniai parengtą Kioskų, paviljonų ir prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialaus plano koncepcijos projektą, sukėlusį daug atgarsių bei aistrų.
Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai šią savaitę vykusiame Verslo tarybos posėdyje teigė esą tvirtai įsitikinę, kad siekiama sunaikinti kioskus, nes pataikaujama stambiesiems prekybos centrams ir daroma žala miesto biudžetui. Anot jų, įgyvendinus tokią koncepciją, verslo atstovai liks be pajamų šaltinio, o gyventojai ir miesto svečiai praras galimybę nusipirkti pigesnės produkcijos, laikraščių, turistinės atributikos.
Verslo tarybos posėdyje kalbėjęs Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos tarybos narys Algis Raižys neprieštaravo savivaldybės pozicijai, kad reikia nukelti netvarkingus, apleistus, neveikiančius kioskus. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad .užsimota vėzdu prieš visus, o tai reiškia mažųjų rinkos dalyvių diskriminaciją ir sunaikinimą
„Jeigu kioskai išsilaikė konkurencinėje kovoje ir rinkoje 20 metų, vadinasi, jie yra reikalingi gyventojams. Mums sako – ginkitės. Mes turim verslauti, o ne gintis“, – kalbėjo A. Raižys.
UAB „Kauno spauda“ generalinė direktorė Elena Bakanauskienė, išanalizavusi projektą, pateikė duomenis, kad įgyvendinus koncepciją iš 130 spaudos kioskų Kaune liks tik 7, ir tie – kažkur miesto pakraščiuose.
„Ar Europos Sąjungos pinigais, kurie skirti koncepcijai parengti, kuriame Kauno ateitį, ar ES pinigais žlugdome smulkųjį verslą?“, – retorinį klausimą savivaldybės atstovams uždavė įmonės, kurioje dirba 230 darbuotojų, vadovė.
Pasak E.Bakanauskienės, ne prekybos centrai, o kioskai leidžia gyventojams greitai ir patogiai sumokėti komunalinius mokesčius, įsigyti viešojo transporto bilietų, spaudos, gaiviųjų gėrimų, miesto svečiams – turistams skirtų lankstinukų, atvirukų. Be to, šie statiniai stovėjo valstybinėje žemėje dar nesant prekybos centrų, tačiau pastarųjų statyboms bei erdvioms transporto aikštelėms šalia centrų valstybinė žemė buvo atrėžta drauge su kioskais.
„Kauno spaudos“ statinių, į kurių atnaujinimą per trejus metus investuota bemaž milijonas litų, tinkamumą yra patvirtinusios visos savivaldybės institucijos. O reikalavimas kiekviename 9 kvadratinių metrų kioske įrengti persirengimo kabiną, sanitarinį mazgą, atvesti vandentiekį ir kanalizaciją – E. Bakanauskienės nuomone, – absurdiškas.
Miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius aiškino, kad be reikalo keliamas vėjas – koncepcija net neturėjo būti svarstoma su visuomene, viskas tėra svarstymo stadijoje, ir parengtos ne viena, o dvi koncepcijos. Kokios jos, vedėjas nekonkretizavo.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ramino smulkaus verslo atstovus, kad tvarkingi, geros estetinės išvaizdos kioskai mieste galės ir toliau stovėti jiems anksčiau paskirtose vietose. Tačiau visame Kaune priskaičiuojama per 200 apleistų ir nenaudojamų, vizualinę taršą didinančių kioskų, kuriuos privaloma pašalinti iš viešosios erdvės.
Kaip teigia Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovė Audronė Jankuvienė, miesto Verslo taryboje nutarta rudenį išsamiai apsvarstyti parengtus kioskų ir paviljonų bei kitų taip vadinamos smulkiosios prekybos įrenginių išdėstymo sprendinius.
