Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula
gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.
Skylės sulai leisti
gręžiamos iš šiaurinės pusės ne aukščiau kaip per metrą nuo
žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi būti didesnis kaip 2 cm,
o jų gylis kamienuose – 3 cm.
Kai sula baigia tekėti, medžio žaizdą būtina užtepti tirštu
sodo tepalu ar derva ir užkimšti mediniu kaiščiu, kad į medį
nepatektų parazitinių grybų ar bakterijų ir jis nepradėtų pūti.
Nepatariama sulos tekinti iš medžių augančių pakelėse ar
palaukėse, kurios tręšiamos įvairiais chemikalais, nes iš žemės
į sulą gali patekti sunkiųjų metalų, pesticidų ar trąšų.
Svarbu, kad leidžiant sulą
būtų naudojami švarūs įrankiai ir indai.
Į rankiniu grąžtu
medyje išgręžtą skylę rekomenduojama įstatyti medinį
latakėlį, o sulą leisti į švarų stiklinį indą.
Maistui vartoti tinkama sula yra
balzgana, gali būti kiek gelsva, drumsta, ką tik ištekinta –
beveik be kvapo.
Beržų sulos skonis primena vandenį, o iš klevų
surinkta sula yra labiau salstelėjusio skonio.
