Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas teigia, kad uostas ir
„Lietuvos geležinkeliai“ yra priklausomi nuo srautų iš Rusijos,
tačiau ieškoma būdų, kaip prisitaikyti.
„Iš tiesų neramumai jaudina visą transporto sektorių ir
tikriausiai, kas gali labiausiai nukentėti, tai transportas,
krovinių vežimas. Nėra didelė paslaptis, kad tiek Klaipėdos
uostas, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ yra priklausomi nuo
krovinių iš Rytų. (...) Šiandien mes bandome prisitaikyti,
pasiekti, kad kroviniai nebūtų nutraukti gabenti per Klaipėdos
uostą ir užtikrinti ilgalaikius santykius, kad jie ir ateityje taip
pat dirbtų ir funkcionuotų“, - penktadienį Klaipėdoje
žurnalistams sakė S.Girdauskas.
Pasak jo, gali būti siekiama pritraukti krovinių iš Ukrainos:
„Jei bus sutarta dėl Europos Sąjungos paramos Ukrainai, aš manau,
kad bandysime išnaudoti visas galimybes Ukrainai krovinius gabenti
per Klaipėdą, Lietuvą ir Baltarusiją“.
Klaipėdos uosto infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas
tikino, kad uostas yra prisitaikęs ir diversifikavęs krovinius.
„Klaipėdos uostas yra pakankamai diversifikuotas, turim penkias
krovinių rūšis, tai esam pasiruošę tam. Yra buvę, kai išėjo 5
mln. tonų Rusijos metalo gaminių iš Klaipėdos uosto, buvo visi
atitinkamai tie dalykai amortizuoti“, - žurnalistams Klaipėdoje
sakė A.Kamarauskas.
Anot jo, Klaipėdos uostas, kur Rusijos kroviniai penai sudarė 8
proc. visos apyvartos, yra užsigrūdinęs konkurencinėje kovoje.
Jis tikino, kad kai kurie rusiški kroviniai vis vien gali
išlikti Klaipėdoje, nes čia patogu dirbti: „Yra kai kurie
kroviniai, net ir rusiškus krovinius patogu krauti per Klaipėdos
uostą ir galvojam, kad jie gali likti - kalbam žemės ūkio
produktų paskirstymo centrą „Begos“ teritorijoje, kalbam apie
„Klasco“.