Koks maisto produktų prekės ženklas Baltijos šalyse populiariausias? Lietuviai akimirksniu šūktelėtų – „Maxima“. Latviai ištartų lengviausiai įsimenamą – „Kekava“. Latvijos „Forbes“ žurnalo 2014 m. vasario mėnesio duomenimis, „Kekava“ buvo trečias žinomiausias prekės ženklas kaimyninėje šalyje.
Keistoka, kad visi trys populiariausi prekių ženklai Latvijoje yra mėsos produktų gamintojų. Tai rodo pirkėjų pasirinkimą, kuris metai iš metų bemaž nesikeičia.
Lietuviai – didesni smaližiai. Jie puikiai prisimena latviškas „Karvutes“ ir noriai perka saldainius „Laima“ bei „Karums“ sūrelius. O apie „Kekava“ dar mažokai yra girdėję.
„Sąlygos prekės ženklui „Kekava“ populiarinti Lietuvoje geros. Mūsų tikslas – plėsti paukštienos gamybą ir, suderėjus su prekybos tinklais, prekiauti ja ir Lietuvoje.
Kekavos paukštynas gamina ne tik paukštieną, bet ir aukštos kokybės jos gaminius, kurių Lietuvos parduotuvėse dar nebuvo. Latviai juos labai mėgsta.
Tikimės, kad juos pamėgs ir lietuviai“, – sakė latvių Kekavos paukštyną įsigijusios bendrovės „Linas Agro Group“ valdybos narys, generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Pranckevičius.
Sandoriui prireikė metų
Vasario pradžioje bendrovė „Linas Agro Group“ pirkimo–pardavimo sandorio dokumentuose padėjo tašką. Metus trukęs Latvijos paukštininkystės įmonių pirkimo procesas jau baigtas.
„Linas Agro Group“ Latvijoje esančias paukštienos gamybos įmones įsigijo gana sklandžiai.
Vienas jos pirkinių – netoli Rygos Kekavoje esanti paukštininkystės bendrovė „Putnu fabrika Kekava“ (PFK) yra didžiausia Latvijos paukštienos gamintoja.
Kita – netoli Lietuvos ir Latvijos sienos Bauskėje esanti kuklesnė įmonė „Lielzeltini“.
Prekės ženklą „Bauska“ turinti paukštienos gamybos įmonė yra antroji didžiausia Latvijoje. Jai priklauso dar ir paukštynas „Broileks“ ir moderni „Cerova“ pašarų gamykla.
Visas šias bendroves dabar valdo lietuviai.
Ir Kekavoje, ir Bauskėje esančios įmonės apima visą paukštienos gamybos ciklą. Jose perimi kiaušiniai, auginami broileriai, vėliau jie skerdžiami, o atvėsinta paukštiena arba jos gaminiai pakuojami ir tiekiami prekybai.
Abi šios įmonės, gaminius ženklinančios „Kekava“ ir „Bauska“ prekės ženklais, iki šiol paukštiena aprūpindavo beveik visą Latviją.
Ištraukė iš bankroto
Kodėl latviai be triukšmo, galima sakyti, noriai pardavė lietuviams svarbiausias savo paukštininkystės įmones? Ar priimti tokį sprendimą juos pastūmėjo prasta bendrovių finansinė padėtis?
Pasak A.Pranckevičiaus, įmonių finansinė būklė buvo skirtinga. Dalis ir Kekavoje, ir Bauskėje esančių paukštininkystės bendrovių akcijų buvo vienose rankose.
Tuo metu, kai 2012-aisiais lietuviai ėmė dairytis pirkinio Latvijoje, „Lielzeltini“ verslas tvirtai stovėjo ant kojų.
Tačiau PFK riedėjo bankroto link, jau vyko įmonės restruktūrizavimas.
„Pirkome restruktūrizuojamą įmonę, kuri vis labiau klimpo į skolas. Be pagalbos ji nebūtų išsikapsčiusi.
Kreditorių reikalavimams patenkinti atseikėjome daugiau kaip 11 mln. eurų (apie 38 mln. litų).
Tiek pinigų reikėjo tam, kad paukštynas atsistotų ant kojų.
Atsiskaitėme su visais, tad šiemet sausį, teismui priėmus sprendimą, PFK restruktūrizacija buvo sustabdyta.
Dabar įmonė gali tęsti normalią ūkinę veiklą“, – paaiškino A.Pranckevičius. Taip lietuviai nuo darbo biržos išgelbėjo ir apie 600 Kekavoje esančios įmonės darbuotojų.
Pakenkė akcininkų ginčai
Kokios priežastys didžiausią Latvijoje paukštininkystės įmonę stūmė į pražūtį?
Pasak A.Pranckevičiaus, „Lielzeltini“ akcininkai buvo stiprūs. Jie nesikeitė, ir tai turėjo įtakos sklandžiai įmonės veiklai. Ji buvo pelninga.
Tačiau akcininkai, kurie valdė Bauskėje esančią įmonę, neturėjo kontrolinio PFK akcijų paketo. O su kitais savininkais šiai įmonei nesisekė sudaryti stiprios ir nuolatinės vadovų komandos. Vadovai keisdavosi, tarp jų yra buvę ir gerų, ir ne itin kompetentingų.
„Viena bėda nevaikšto, – pažymėjo A.Pranckevičius. – Negana to, kad bendrovės vadyba nebuvo sėkminga, nagus prikišo ir ekonominė padėtis. Prieš kelerius metus, smarkiai pabrangus grūdams, pabrango ir pašarai. O vištienos gaminius branginti nebuvo didelių galimybių.“
Pašarai sudaro apie 70–80 proc. paukštienos savikainos, tad kainų žirklės vos nenukirpo ir pačios įmonės gyvybę palaikančios gijos – bendrovė jau duso.
Tačiau pagalbą latviams lietuviai suteikė su viena sąlyga – perkame viską arba nieko. Todėl, be gęstančios PFK, priedo gavo tris gerai veikiančias įmones.
Investicijų alkis
Ir vienai, ir kitai lietuvių įsigytai paukštininkystės įmonei reikės investicijų.
Kadangi jų veikla įvairialypė, o padalinių būklė nevienoda, modernizuoti viską reikės lyg dėliojant mozaiką.
„Paukštidžių, kuriose auginami broileriai, būklė įmonėse labai skirtinga. Pavyzdžiui, Kekavoje reikės atnaujinti paukštides, bet ten įrengta gera, šiuolaikiška skerdykla.
Bauskėje investicijų į paukštides nereikės, bet gali prireikti lėšų pašarų gamyklai atnaujinti“, – aiškino A.Pranckevičius.
Pernai abi paukštininkystės įmonės užaugino apie 16,5 mln. broilerių ir pagamino per 26 tūkst. tonų paukštienos.
Eksportas sudaro apie 20–25 proc. gamybos. Produktai eksportuojami į Baltijos ir Skandinavijos šalis. „Kekavos“ prekės ženklo paukštiena prekiauja „Maximos“ prekybos tinklas, tad per jį gaminiai pasiekia ir pirkėjus Lietuvoje.
„Lielzeltini“ partneris iki šiol buvo tinklas „Rimi“, bet bauskiečių gaminiai kol kas buvo parduodami tik Latvijoje. Su šiuo prekybos tinklu „Linas Agro Group“ jau derasi.
Latvijoje abi įmonės turi maždaug po 40 specializuotų parduotuvių tinklą. Jį ketinama išsaugoti. Bet ar verta panašų tinklą steigti ir Lietuvoje, dar skaičiuojama.
„Mūsų tikslas – parduoti abiejų įmonių gaminius visose Baltijos šalyse ir padidinti eksportą į Skandinaviją, Vakarų Europą.
Jau dabar į šiuos regionus gabenama vištienos krūtinėlės filė bei perdirbti mėsos gaminiai, tačiau kiekis dar gali didėti. O subproduktai, pavyzdžiui, vištų kojelės, didelę paklausą turi Kinijoje. Kinams tai – delikatesas“, – sakė A.Pranckevičius.
Sudarė maisto grandinę
Įsigijusi paukštynus Latvijoje, „Linas Agro Group“ uždarė savitą maisto gamybos grandinę.
Jos strategai senokai dairėsi veiklos, kuri užbaigtų visą maisto gamybos grandinę.
Bendrovė yra sukūrusi įvairių paslaugų ūkininkams, pavyzdžiui, Dotnuvoje veikia didžiausias Baltijos šalyse sėklų fabrikas.
Įmonės prekiauja trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis, žemės ūkio technika, stato ūkininkams grūdų saugyklas, o ir pati bendrovė „Linas Agro Group“ turi elevatorių tinklą Lietuvoje supirktiems grūdams sandėliuoti.
„Savo tradicine žemės ūkio veikla jau esame užėmę nemažą dalį rinkos.
Galimybės plėstis mažėjo. Todėl jau žvalgėmės panašios gamybos veiklos, kur kaip žaliava būtų naudojami grūdai.
Paukštynai mums suteikė dar vieną verslo galimybę“, – pasakojo A.Pranckevičius.
Kadangi viena grupės įmonių „SIA Linas Agro“ verčiasi grūdų prekyba Latvijoje, ji nuo sausio jau tiekia kviečius viščiukų ir broilerių lesalams gaminti.
Tiki sėkme Lietuvoje
Šiuo metu didžiausi paukštienos tiekėjai Lietuvoje – dvi bendrovei „KG Group“ priklausančios įmonės – Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai. Jai tenka konkuruoti tik su mažesnėmis įmonėmis ir lenkiškos paukštienos importuotojais.
„Lenkiški gaminiai pigesni nei didžiųjų Lietuvos gamintojų. Tačiau ją perkantys žmonės nežino, nei iš kur paukštiena atgabenta, nei kokio ji šviežumo, nei kokia jos kokybė.
Man pačiam perkant maisto produktus svarbu žinoti gamintoją, nes skiriasi ir auginimo, ir gamybos sąlygos. Todėl visuomet žiūriu, kas juos pagamino. Neperku tų prekių, kurių gamintojai nenurodyti.
Prekės ženklui „Kekava“ jau 30 metų, Latvijoje jis yra tarp garsiausių maisto prekės ženklų, nes produktai gaminami pagal aukščiausios kokybės standartus.
Kalbėjome su latvių vartotojais. Žinome, kodėl jis jiems patinka. Todėl tikime ir jo sėkme Lietuvoje“, – kalbėjo A.Pranckevičius.
Apskritai lietuviai pasitiki latviškais produktais, juolab kad tai pagaminta „braliukų“.
Priešiškumo nepajuto
Įmonių perėjimas į kitas rankas baigtas, tad dabar kuriama ilgalaikė jų veiklos strategija.
„Strateginiame vadovavime – stebėtojų taryboje – norime matyti savo atstovus. O valdyboje šalia lietuvių aktyviai darbuosis ir latviai.
Abiejų įmonių vadovai latviai, jie lieka joms vadovauti. Abu jie – jauni specialistai, kuriuos prieš dvejus metus pakvietė akcininkai. Vienam jų Kekavoje apskritai teko gesinti gaisrą. Ir jis sugebėjo atsilaikyti“, – sakė A.Pranckevičius.
Ar dar bus kuriama naujų darbo vietų, paaiškės tik patvirtinus įmonių plėtros strategiją. Bet latviai jau dabar džiaugiasi tuo, kad lietuvių bendrovė padėjo išsaugoti darbo vietas.
Lietuviams taip pat kirbėjo mintis, kaip naujuosius savininkus sutiks latviai. Bet pernai, pradėjus pirkimo–pardavimo procesą, netruko pasigirsti ir gerų latvių atsiliepimų.
Vis dėlto ant plauko buvo pakibęs 600 Kekavos įmonėje dirbančių žmonių likimas.
„Nepajutome jokio darbuotojų priešiškumo. Atvirkščiai, juntame jų pasitikėjimą ir paramą“, – pratarė A.Pranckevičius.
