Kiek tiesos slepia šie abipusiai kaltinimai? Kodėl valdžia nenori ar nesugeba sukurti normalios įstatymų bazės, kuri užkirstų kelią nesąmonių ribas peržengiantiems kivirčams tarp vilkikų vairuotojų ir darbdavių, įveiktų chaosą iš tranzito gyvenančios šalies logistikos rinkoje?
Nemoka čekoslovakų kalbos
Ištrauka iš vairuotojo pasiaiškinimo vežėjų įmonės vadovui, kur po reiso į užsienį dingo naujos vilkiko padangos (kalba netaisyta): „Lenkijoj važiuodamas pajutau kad tegačius (vilkikas – red.) traukia į kairę pusę. Pavažiavau keliuku miškelin ir žiūriu, visos keturios rezynos (padangos – red.) prakaltos (pradurtos - red.). Jas nuėmiau ir uždėjau senas atsargines. Bet kol dėjau nusisukęs naujas prakaltas pavogė man. Todėl grįžau su senosiom. O pusę krovinio Čekoslovakijoj atėmė banditai. Policijon nesikreipiau, nes nemoku čekoslovakiškai“.
Darbdavys, aišku , nepatikėjo vairuotojo pasaka, įtarė, kad šis paprasčiausiai numovė naujas padangas ir pardavė, į Lietuvą parriedėjo senomis, „į kairę“ nuplukdė ir dalį krovinio. Vairuotojas buvo atleistas iš darbo, vežėjų įmonė per teismus ilgai ir nesėkmingai bandė prisiteisti patirtus nuostolius.
Panašių istorijų apstu tinklalapio cargo.lt „Juodajame sąraše“. Bet tai nereiškia, kad vargšus darbdavius tik ir taikosi apmauti nesąžiningi vairuotojai, kuriems vežėjai moka didžiulius pinigus, už tai sulaukdami tik kiauliško nedėkingumo.
Darbo santykių įtampos priežastys krovinių pervežimo rinkoje daug sudėtingesnės, nei būtų galima paaiškinti supaprastinta godaus savininko ir veltėdžio samdinio priešstata.
Nesaldu ir darbdaviams
Vežėjas rizikuoja vairuotojams patikėdamas apie 300 tūkst.Lt vertės transporto priemonę, ir milijoną galintį siekti krovinį. Vairuotojai neapdrausti nuo nesklandumų kelyje ir deja, darbdaviai vežėjai ne visada aiškinasi, ar mašina sugedo, buvo pereikvotas degalų limitas dėl objektyvių priežasčių, ar dėl vairuotojo kaltės – išskaičiuoja nuostolį iš atlyginimo ir tik džiaukis, kad neišgrūdo iš darbo.
„Tarp vežėjo ir vairuotojo sudaroma materialinės atsakomybės sutartis, pasirašomos draudimo sutartys – deja, visų keblumų kelyje, vežiojant krovinius, jos neišsprendžia“, - pripažino Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ atstovas Gytis Vincevičius.
Štai pavyzdys instruktažo, kurį vienos Kauno įmonės logistikos viršininkas davė vilkikų vairuotojams naujokams, prie išleisdamas į kelią: „Įsidėmėkite, kad mes žinome jūsų namų adresus. Jeigu pradanginsite krovinį, išvogsite degalus, kelionpinigius iššvaistysite pakelės kurvom, jūsų bl... (rusiškas keiksmažodis – red) butai bus parduoti iš varžytinių, žmonos į viešnamius išeis, gyvenimo nebematysite“, - neinteligentiškai šūkavo inteligentiškos išvaizdos vyriškis.
Nustėrusiam žurnalistui vadybininkas vėliau ramiai pasakė: „Čia mūsų kasdienybė. Aš vairuotojams paaiškinau jiems suprantama kalba, kad būtų atsargūs kelyje, saugotų krovinį, gerai elgtųsi“.
Užstatas – 20 tūkstančių?
Ne veltui darbo paieškos skelbimuose nuolat mirga pasiūlymai dirbti tolimųjų reisų vairuotojais. Iš pažiūros gali atrodyti, kad dauguma aukščiausios kvalifikacijos vairuotojų emigravo, todėl jų labai trūksta.
Bet iš tiesų trūkumą lemia metų metus neišspręstos problemos tarptautinių pervežimų rinkoje. Portalo lrytas.lt žurnalistas įsitikino, kokia jautri yra padėtis: tiek vežėjai, tiek vairuotojai kalbėti apie opiausius atvejus sutiko tik neminint pavardžių ir įmonių.
Redakcija gavo pribloškiantį dokumentą – vairuotojo Sauliaus G. 2010 metais tariamai pasirašytą 20 tūkst.Lt vekselį su Kaune veikiančią vežėjų įmone „Kamida“. Buvusio šios įmonės darbuotojo teigimu, darbdaviai paskolos forma įteisindavo užstatą už krovinį ir transporto priemonę.
„Kamidos“ direktorius Darius Mikėnas neigė buvus tokias sutartis. Jis atkreipė dėmesį, jog vekselis – be jokių parašų, tik su įmonės kodu, kurį sužinoti ir pagaminti suklastotą dokumentą galima be vargo.
„Mes labai kruopščiai atrenkame darbuotojus, bet nepatenkintų visada yra. Kažkas keršydamas ir sukurpė klastotę“, - trumpai atsakė daug kalbėti apie painius santykius su vairuotojais nepanoręs vežėjas.
Juodosios buhalterijos šešėlis
Darbuotojų interesus atstovaujančios profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknius teigė, jog vekseliai kaip užstatai – jau praeitis, ir apskritai tokių neteisėtų priemonių apsidrausti nuo nuostolių vežėjai imasi labai retai.
K.Juknio teigimu, teismai ir darbo ginčų komisijos dažniausiai nagrinėja vairuotojų pareiškimus, kuriais jie skundžiasi, kad darbdavys neteisėtai išskaičiuoja transporto priemonei ar kroviniui padarytus nuostolius.
„Neretai pasitaiko atvejų, kai vairuotojai iš viso nesiunčiami į reisus, o vėliau atleidžiami. Paplitusi vežėjų suktybė yra mokėti mažą oficialų atlyginimą, bet skirti didelius dienpinigius, nuo kurių nereikia mokėti mokesčių. Juodoji buhalterija tarptautinių pervežimų rinkoje klesti“, - tvirtino profsąjungų aktyvistas.
Kai vairuotojas, pavyzdžiui, suserga, visos socialinės garantijos mokamos priklausomai nuo darbo užmokesčio, kuris neretai siekia tik minimumą. Anot profesinių sąjungų atstovų, didesnė dienpinigiais su vairuotojais atsiskaitančių darbdavių tuo piktnaudžiauja.
„Dirbau firmoje, kurioje, pasinaudodami vienu registracijos numeriu, savininkas atlikdavo net kelių vilkikų, taip pat ir nelabai tvarkingų, techninę apžiūrą“, - pasakojo kaunietis tarptautinių reisų vairuotojas Giedrius.
Dyzelinas paslaptingai išgaruoja
„Sandraugos“ pirmininkas K.Juknis tarp vežėjų įmonių, kuriose dažnai keičiasi vairuotojai, paminėjo Šiaulių bendrovę „Preskota“. Jos buvę vairuotojai skundėsi, esą „Preskotos“ direktorius Kęstutis Ceizaris, tapęs kažkokios religinės bendruomenės narių, ėmė spausti ir savo darbuotojus, kad taptų šios bažnyčios nariais.
„Manęs stoti į bažnyčią nevertė, bet kai važinėdavau į Vokietijoje, prikraudavo religinės literatūros,lyg „Jehovos liudytojų“ ar „Riedančių akmenų“, nepamenu tiksliai, ir ją liepdavo išvežioto po miestus. Turėdavau nukrypti nuo maršruto, o Vokietijoje juk atstumai dideli, degalų limito irgi nepadidindavo“, - guodėsi buvęs „Preskotos“ vairuotojas Egidijus N.
K.Ceizaris kalbas, esą jis verčia savo darbuotojus lankyti bažnyčią ir mokėti jai duoklę, pavadino visiška nesąmone. Jis taip pat negailėjo kritikos vairuotojams ir atsainiu valdžios požiūriu į vežėjų problemas.
„Mums didelis galvos skausmas yra degalų vagystės. Neretai pasitaiko nesąžiningų vairuotojų, kurie dyzeliną parduoda, po to kuria pasakas pasiteisindami. Vežėjas nukenčia ir tais atvejais, kai transporto priemonėje teisėsaugininkai aptinka kontrabandą, narkotikų“, - teigė K.Ceizaris.
Degalus „į kairę“ parduodantys vilkikų vairuotojai net turi specialų kodą, vadina juos „malkomis“.
Prisijungus prie vairuotojų radijo imtuvų bangų galia girdėti tokių pokalbių: „Gal reikia malkų?“ „Gerai, paimčiau apie 100 litrų beržinių“.
Tuo tarpu ilgus metus po Europą ir Rusijos platybes vairą sukiojęs vairuotojas Jonas Abromavičius laidė kritikos strėles į vežėjų pusę.
Virsta vilkikai, išyra šeimos
„Mums moka už nuvažiuotus kilometrus. Bet įsivaizduokite, kai vilkikas sugenda užsienyje, savininkas draudžia keisti detalę brangiuose servisuose, atveža jas iš Lietuvos. Tad jei vilkikas sugedo, tarkime, Ispanijoje, murksai savaitę įkaitusioje mašinoje – kol atveža detalę, pataiso. Laikas bėga, nenuvažiuoji kilometrų, taigi ir pinigus prarandi. Vakarų Europos vilkikų varuotojams bepiga, jiems mokamas valandinis atlyginimas. Vakariečiai miega moteliuose, lietuviai rangosi mašinos kabinoje. Nepailsėję jie dažniau ir į eismo įvykius pakliūva“, - kalbėjo J.Abromavičius.
Jis neigia įsitikinimą, kad už vargą, atotrūkį nuo šeimos vilkikų vairuotojai gausiai atlyginami.
Jo teigimu, po Lietuvą, Rusiją ir Baltijos šalis krovinius vežiojantys vairuotojai „į rankas“ gauna apie 3,5 tūkst. litų, važinėjantys Vakarų Europos keliais: 4 – 4,5 tūkst.Lt.
„Juk vairuotojai rizikuoja sveikata, gyvybe. Į vilkikus su vertingu kroviniu nusitaikę vagys, plėšikai. Gyvenimas ant ratų savo daro, šeimos išyra. Vežėjai stengiasi kuo daugiau prikrauti priekabą, dėl to didėja degalų sąnaudos, o vairuotojai apkaltinami juos pavogę. “, - sunkia greitkelių darbininkų dalia guodėsi J.Abromavičius.
Lazda su trim galais
Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ atstovas Gytis Vincevičius sakė, jog vienu matu negalima matuoti nei vežėjų, nei vairuotojų.
„Taip, tenka pripažinti, kad yra vežėjų, kurie pažeidžia ar stengiasi apeiti įstatymus, elgiasi nedorai. Tikrai garbės nedaro toks plačiai nuskambėjęs atvejis, kai vienos įmonės vadovas sunkią kojos traumą patyrusiam vairuotojui liepė iš Ispanijos trūks plyš atvežti krovinį. Mūsų asociacija nepakanti tokiam elgesiui. Bet keblumų su vairuotojų sąžiningumu, deja, irgi daug“, - teigė G.Vincevičius.
Jo nuomone, valstybė turėtų skirti didesnį dėmesį krovinių pervežimų verslui, taisyti kai kuriuos įstatymus – juk tranzitas, logistika yra vienas sodriausių Lietuvos ūkį maitinančių šaltinių.
„Pirmiausia reikia pasirūpinti kelių eismo taisykles apibrėžiančiais įstatymais. Pagal dabar galiojančią tvarką, jei vilkiko vairuotojas ne pirmą kartą nutveriamas apsvaigęs, transporto priemonės netenka vežėjas. Draudimas tokiu atveju niekuo nepadės. O juk vilkiko kaina – apie 300 tūkst.Lt, ir jo netekusi mažesnė vežėjų įmonė gali žlugti. Žinoma, per teismus vežėjas gali reikalauti materialinio atlygio iš vairuotojo. Bet jeigu taurelės mėgėjas neturi turto – ką iš jo paimsi?“ - keblią vežėjų padėtį nusakė „Linavos“ atstovas.
