Požymių, kad 2011-aisiais smarkiausiai pasaulyje pabrangusi vilna pradėtų pigti, dar nematyti. Nors jos kainos pastaruoju metu šiek tiek sumažėjo, iki 2009 metų lygio dar toli.
Prieš penkerius metus švarios importuotos vilnos kilogramas kainavo 7 litus. Šiuo metu kaina trigubai didesnė. Lietuvoje be 20 litų vilnos kilogramo nepavyktų nusipirkti.
Už plonos vilnos kilogramą tiekėjai prašo gerokai daugiau – 40 litų, ir, atsižvelgus į jos rūšį, kaina stiebiasi aukštyn.
Pasak verpalų gamybos įmonės „Litwool“ direktoriaus, Lietuvos veltinio amatininkų gildijos vadovo Algirdo Pupšio, vilnos kaina priklauso nuo jos storio – kuo avies plaukas plonesnis, tuo vilna švelnesnė ir brangesnė.
Gaminiai dar nepigs
„Šiuo metu tarptautinėje rinkoje vilna šiek tiek pigtelėjo, bet mažmeninės prekybos pirkėjai to dar ilgai nepajus. Perdirbėjai, ypač didieji fabrikai, yra prisipirkę brangios vilnos. Kol jos nesunaudos, gaminių kaina nekris“, – sakė A.Pupšys.
Lietuvoje yra keletas įmonių, kurios vilną naudoja kaip žaliavą, pavyzdžiui, „Fetras“ gamina techninį veltinį ir jo gaminius.
Vilnones antklodes Alytuje siuva „Merkys“, „Vernitas“ Marijampolėje gamina šukuotinius verpalus, kurie naudojami mezgimo bei audimo pramonėje, taip pat kočiotinio verpimo sistemos verpalus, naudojamus pledams gaminti ar megzti rankomis.
Verpalus suka ir Kaune esanti bendrovė „Lietvilna“. Bet visos šios įmonės perdirba ne lietuvišką, o iš Australijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Amerikos, Pietų Europos valstybių importuotą vilną.
„Lietuvoje suteikiama paslauga. Nes kone visos didžiosios įmonės, kurios dirba su vilna, importuoja žaliavą, o po to eksportuoja gaminius“, – sakė A.Pupšys.
Vilną vis dar išmeta
Lietuvoje auginama apie 100 tūkstančių avių, tačiau jos – mėsinių arba pieninių veislių.
Pasak A.Pupšio, blogai, kad nukirpta vilna nerūšiuojama, o jos išplauti Lietuvoje nėra galimybių.
„Būtų galima pirkti paslaugą – nugabenti vilną į plovyklas Belgijoje ar Anglijoje. Tačiau tai daryti verta tik sukaupus didelį jos kiekį.
Vis dėlto avių augintojams tai dar nerūpi. Mes, karšėjai, matome, kad tai problema, nes dauguma vilnos, užuot perdirbus, sudeginama arba užkasama“, – sakė A.Pupšys.
Šiek tiek jos sunaudojama veliant, bet tam tinka ne visa vilna. Veltinio kokybė priklauso ir nuo avių veislės, ir nuo jų kirpimo laiko.
Todėl velti netinkamą vilną dar bandoma panaudoti šiltinant pastatus. Ji klojama vietoj stiklo vatos.
„Mūsų įmonė orientuojasi į Skandinavijos rinką. Bandome rasti ten pirkėjų, bet eksportas dar nėra didelis. Tad daugumą verpalų parduodame Lietuvoje“, – sakė A.Pupšys.
Plovyklos šalyje nėra
„Per maža šalis, per mažai avių, kad vilnos valymo įmonė galėtų išsiversti. Vilnos sukaupiama santykinai nedaug, todėl investuoti į jos valymo ir plovimo įrangą rizikinga.
Vilnai plauti naudojami chemikalai, o jiems išvalyti skirti valymo įrenginiai yra brangūs“, – sakė Lietuvos avių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Giedrius Prakapavičius.
Šiuo metu Lietuvos stambiuosiuose ir mažuosiuose ūkiuose mekena apie 100 tūkst. avių. Iš vienos avies prikerpama apie 2–3 kilogramus vilnos. Tad per vieną kirpimą jos Lietuvoje susikaupia apie 140 tonų.
Išplovus vilnos svoris susitraukia per pusę. Tad 75 tonos – tai kiekis, kurį įmonė galėtų išplauti ir iškaršti per mėnesį kitą. Ką ji veiktų po to?
G.Prakapavičiaus ūkyje auginama apie 2200 avių. „Šiek tiek jų vilnos nuperka jurtų vėlėjai, šiek tiek – smulkieji gamintojai, pavyzdžiui, vilnonių antklodžių siuvėjai.
Tačiau jie perka tik tada, kai jiems prireikia žaliavos. Nėra nuolatinio vilnos poreikio“, – sakė G.Prakapavičius.
Daugiausia avių augina smulkieji ūkiai
Žemės ūkio informacijos ir verslo centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 98,5 tūkst. avių, kurios auginamos 7450 ūkių.
43 ūkininkai augina didesnes nei 150 avių bandas – visų jų garduose mekena 20,5 tūkst. avių.
51 ūkis augina vidutinio dydžio – 100–150 avių bandas. Tačiau daugiausia Lietuvoje smulkiųjų augintojų – po 3–5 avis laiko 1860 ūkių.
Dauguma ūkininkų avis augina mėsai. Šiemet sausį Lietuvos skerdyklose buvo paskerstos 527 avys.
