O ką daryti, jei nušienautoje ir iš krūmų išvaduotoje paežerėje įsikuria „skeltanagis“ jaunimas, kuris ne tik bliauna naktimis velnio balsu, bet ir išsinešdinęs palieka mėšlo krūvas?
Nei geruoju, nei bloguoju jo neišprašysi. „Juk parašyta: pakrantės priklauso visiems“, - spjauna žemės šeimininkams tokie svečiai į akis. Gindamiesi nuo tokių poilsiautojų žmonės ir iškėlė tvoras.
Sklypas – iki vandens
„Neprašiau. Patys žemėtvarkininkai sklypą taip atmatavo, kad jis baigiasi ties upės krantu. Vadinasi, pakrantė – mano.
Nutiesiau servitutinį keliuką palei upę, kaip ir priklauso. Bet dabar taip išeina, kad bet koks prašalaitis, kada panorėjęs, galės pasitiesti prie upės kilimėlį ir, išsidėliojęs vaišes mano žemėje, lenkt burnelę po burnelės? Privalau tuos 5 metrus palikt „visuomenei“, nepaisant, kad vos ne su žirklėmis pakrantės žolę nukirpau?“, - ironizavo skaitytojas.
Galima tą situaciją vartyti iš įvairių pusių. Vėl užleist pakrantę šabakštynais? Bet tuomet iš kosmoso padarytose nuotraukose valstybės tarnautojai įžiūrės apleistą žemę. Ir paprašys už ją didelių mokesčių.
Tačiau dar baisiau nei mokesčiai yra nekviesti svečiai. Pavyzdžių – daugybė. Vos tik koks tūlas aukštaitis, gyvenantis, pavyzdžiui, prie Aknystėlių ežero, nustojo valyti netoli sodybos esančią pakrantę, ji užsitraukė krūmais ir nendrynais. Neliko „krantelio“, neliko ir kas savaitgalį iš Utenos prie jos traukusių blevyzgojančių poilsiautojų.
„Būčiau neprieštaravęs. Galėjo tie žemėtvarkininkai mano žemės sklypą tais „auksiniais“ 5 metrais pastumti nuo vandens. Iš to tik daugiau naudos būčiau turėjęs“, - prie nedidelės upės trobą įsigijusio žmogaus juk nenuginčysi.
Bėdos – senos, tvarka – nauja
Aplinkos ministerija ėmėsi gesinti įsisenėjusius nesutarimus tarp poilsiautojų ir prie vandens įsikūrusių žmonių.
„Lazda čia su dviem galais, - sakė ministras V.Mazuronis. - Ir poilsiautojai teisūs, nes prie kai kurių ežerų visai neliko priėjimo. Ir pakrančių savininkai. Nes svečiai jiems nemažai žalos pridaro.
Visas tas pakrančių „privatizavimas“ buvo ydingas. Tad yra ir visokių situacijų, ir visokių kuriozų.
Bet jei žemėtvarkininkai matuotų žmogui sklypą ne iki kranto, o paliktų keletą metrų niekieno? Kas tuomet tvarkytų pakrantes? Jos virstų šabakštynais“.
Todėl nutarta tvoromis iki pat vandens apsitvėrusius sklypų savininkus griežtai bausti. Bet drausmės sulauks ir poilsiautojai. Apsistoti paežerėse ir paupiuose jie galės tik gavę savininko sutikimą.
Privačių sklypų savininkai, aptvėrę daugiau nei 5 metrus iki vandens telkinio, bus baudžiami pinigine bauda, skaičiuojama pagal tvoros ilgį - 1 metras nelegalios tvoros savininkams kainuos 500 litų.
"Tas ekonominio skatinimo mechanizmas labai supaprastėja: atvažiuos inspektorius, išrašys "skatinimo priemonę", arba baudą, ir viskas baigsis. Iki šiol, jei pakrantėje stovėdavo nelegalus statinys, būdavo įspėjimai, teismas, konkursai, kas jį nugriaus.
Sistema praktiškai neveikė. O dabar bus labai aišku, kieno sklypas, kieno tvora, aiški pinigų suma. Baudas bus galima rašyti kas porą mėnesių“, - sakė V.Mazuronis.
Manoma, kad du mėnesiai yra protingas terminas tvoroms likviduoti. Todėl nuo gegužės 1-osios šio nurodymo vykdymą pradės kontroliuoti valstybės pareigūnai.
„Pažiūrėkit, Vilniuje, palei Vilnią, daugybė tvorų stovi prie pat upės. Agituojame žmones pačius jas nusiardyti. Kas norės tokias baudas mokėti? Nenusikels tvoros, dar kartą bausim. Juk pakrančių apsaugos zonose negali būti jokių statinių – turi būti galima be kliūčių palei jas vaikščioti. .
Dabar pataisysim teisės aktus. Jei žmogus išsikels ženklą, kad tai – privati valda, per ją eiti ar apeiti kitiems niekas nedraus. Bet pasistatyt palapinės joje be savininko sutikimo negalima.
Tokiu būdu atidarysim pakrantes“, - aiškino ministras. O kol kas per tas tvoras ir „privačias valdas“ jokio garsesnio ežero Lietuvoje nebegalima apeiti, - kad ir Margio.
Gins ir savininkus
Tačiau ministerija pasiryžusi ginti ne tik poilsiautojų, tačiau ir pakrančių savininkų interesus. Nutarta, kad turistai apsistoti privačiose pakrantėse galės tik gavę šeimininko sutikimą.
"Juk yra kitas reiškinys. Savininkai sutvarko sklypus, nupjauna žolę. Tačiau atvažiuoja žmonės iš miestų - ar jaunimas, ar senimas, pasistato palapinę, pradeda šiukšlinti, pradeda "baliavoti" ir išvažiuoja palikę šiukšles. Sklypų savininkai, atvirai pasakius, irgi palikti prastoje situacijoje", - sakė V.Mazuronis.
Spręsdama šią problemą ministerija žada įpareigoti savininkus iškabinti nustatyto pobūdžio informacines lenteles su savo vardu ir kontaktais, kuriais turės kreiptis apsistoti panorę poilsiautojai.
Netvarkingiems turistams, kaip ir anksčiau, grės nuo 50 litų baudos už aplinkos šiukšlinimą, tokiu atveju jiems taip pat teks atlyginti žalą.
