Verslinei žuvininkystei lemta išlikti tik Kuršių mariose. Gėlo vandens telkiniuose nuo 2015-ųjų sausio žvejai verslininkai nebegalės žvejoti, rašo „Lietuvos rytas“.
Dabar tenka sukti galvą, kaip atlyginti žalą iš „Žvejybos rojaus“ išstumtiems verslininkams. Aplinkos komiteto valia tai padaryti įpareigota Aplinkos ministerija.
Skaičiuos pagal metus?
Mėgėjiškos žūklės projektui „Žvejybos rojus“ subrandinti skirta apie 1,15 mln. litų. Pagal šį projektą, Molėtų ir Zarasų rajonų ežeruose numatoma gausiai užveisti žuvų, kad žvejai norėtų atvykti ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
Žvejai verslininkai, kurie anksčiau nuomojosi šiuos ežerus, nuo praėjusių metų juose žvejoti nebegali. Todėl pirmiausia ir sukama galvą, kaip jiems atlyginti už pasitraukimą iš verslo, rašo „Lietuvos rytas“.
Pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, jau dabar aišku, kad nepavyks pritaikyti formulės, pagal kurią buvo skaičiuojamos išmokos verslininkams, nutraukusiems žvejybą Kauno mariose. Jose verslinė žvejyba buvo uždrausta nuo 2013-ųjų sausio.
Marių žvejams buvo atlyginta pagal laivų galingumą, bet į ežerus žvejoti plaukiama valtimis.
„Turime ES naudojamas formules. Pagal jas pirmiausia ir apskaičiuosime, kiek reikėtų pinigų. Jų suma galbūt priklausys ir nuo to, kiek laiko vienas ar kitas verslininkas vertėsi žvejyba.
Komitete būta siūlymų, kad kompensacijos būtų mokamos ne trumpiau kaip 10 metų žvejojusiems verslininkams. Man atrodo, kad riba galėtų būti 5 metai“, – sakė V.Mazuronis.
Kėsinasi į mėgėjų pinigus
Anot ministro, iš verslo besitraukiantiems žvejams atlyginti lėšų gal bus paimta iš krepšelio, į kurį pinigus sukrauna leidimus žvejoti įsigyjantys mėgėjai. Pernai už tai jie sunešė 5,3 mln. litų.
„Daugiau nei pusė tų pinigų turi būti skirta žuvims ežeruose įveisti. Tad kitas lėšas gal galėsime skirti kompensacijoms“, – svarstė ministras.
Nustačius kompensacijų tvarką iš „Žvejybos rojaus“ išstumtiesiems, pagal tą pačią formulę bus atlyginama ir kitiems verslo išsižadėjusiems žvejams.
„Esu pasirašęs įsakymą nuo 2015-ųjų uždrausti verslinę žvejybą gėluose vandenyse, išskyrus kai kurių rūšių, pavyzdžiui, seliavų, stintelių, ungurių specializuotą gaudymą ir žvejybą Kuršių mariose. Per šiuos metus žvejai verslininkai iš ežerų turės išsikraustyti“, – sakė V.Mazuronis.
Nori padoraus atlygio
Verslininkams, kurie paliko Kauno marias, buvo sudarytos galimybės gauti kompensacijas iš ES fondų. Tuo pasinaudojo trys įmonės, jos pasidalijo 1,25 mln. litų.
„Negražu ir neteisinga, jei vieniems verslininkams dalijami saldainiai, o mums kol kas siūlomi tik jų popieriukai“, – sakė Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos vadovas Danius Pumputis.
Jo teigimu, ežeruose, kurie patenka į „Žvejybos rojų“, daugiau kaip dešimtį metų žuvis gaudė vos šeši žvejai verslininkai. Visi kiti išsinuomodavo trumpam kokį ežerą ir vėl pradingdavo.
„Iš Kauno marių žvejai buvo išlydėti sumokėjus kompensacijas pagal įrankių vertę. Juk be jų verslininkas – lyg be rankų. Tie verslininkai nebuvo nuskriausti.
Jei jau politikai paskelbė žvejybos rojų, prieš jų valią nepapūsi. Tad nors jau civilizuotai atsisveikintų“, – sakė D.Pumputis.
Draudimų pakopos
2012-aisiais buvo priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos. Jos apribojo verslinę žvejybą mažesniuose nei 200 hektarų vandens telkiniuose.
Nuo 2013 m. gegužės 1 d. niekam nebenuomojamos Lietuvos upės ir keli ežerai. Pernai verslininkai dar nuomojosi kone 1040 ežerų ar tvenkinių.
Gamtinių tyrimų centro duomenimis, net 84 proc. Lietuvos ežerų patiria per didelį žvejybos poveikį. Dėl to nepaliaujamai mažėja vertingų žuvų, ypač plėšriųjų, ištekliai.
Aplinkos ministerija teigia, kad verslinė žvejyba nėra pelninga. Tai pripažįsta ir patys žvejai.
Todėl nuo 2015-ųjų verslinė žvejyba bus leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose bei Nemuno žemupyje. Taip pat bus įteisinta ir specializuota ungurių, stintelių, seliavų bei upinių nėgių žvejyba.
