„Teko girdėti, kad kai kurie mūsų smulkieji akcininkai rimtai ar juokais jau planuoja atostogas egzotiškuose kraštuose”, -- pasakojo bendrovės „Klaipėdos baldai” valdybos pirmininkas Gintautas Vitkevičius.
Sausio 30 dieną vykusiame neeiliniame akcininkų susirinkime didžiausias bendrovės akcininkas „SBA Furniture Group” už 1 lito nominalios vertės įmonės akciją pasiūlė 2,83 euro (9,77 lito). Įmonės vadovai džiaugėsi, kad jos akcijų kaina per metus išaugo daugiau nei dvigubai (103 proc.), o per keliolika metų – kone tūkstančiu procentų.
Pelną skyrė investicijoms
Tiesa, kol smulkieji bendrovės akcininkai galėjo akcijų kainos prieaugį paversti pinigais, praėjo ne vieneri „sausi” metai: „Klaipėdos baldai” nemokėjo akcininkams kasmetinių dividendų, o visą uždirbtą pelną investavo į gamybą.
„Tai buvo ilgalaikė mūsų veiklos strategija. Nors daugiau nei dešimtmetį įmonė dirbo stabiliai ir pelningai, stengėmės stiprinti savo pozicijas ir naudą akcininkams kurti augindami jų turto vertę“, – pasakojo G.Vitkevičius.
Anot jo, buvo apskaičiuojamas ne vienas žingsnis į priekį didinant įmonės konkurencingumą. Sukauptas, tačiau nepaskirstytas pelnas leido išvengti skausmingų pasaulinės finansų krizės padarinių ir investuoti į gamybą tada, kai konkurentai aplinkinėse šalyse buvo priversti uždaryti fabrikus ir trauktis iš verslo.
Akcijų vertės kėlimas reinvestuojant visą pelną į veiklos plėtrą ar naujų įmonių įsigijimą yra viena dažnų strategijų, kurias renkasi įmonės. Smulkieji akcininkai tokiu atveju uždirba iš jų turimų akcijų vertės augimo.
„Klaipėdos baldai“ priklauso didelei grupei, todėl jau seniai buvo aišku, kad biržoje ši įmonė atsidūrė ne tam, kad pritrauktų papildomo kapitalo.
Paprastai investuotojai tokias bendroves atidžiai nagrinėja, domisi jų istorija, vadovais, rezultatais, rinkomis. Jei nusprendžia investuoti, tai prisiima ir riziką.
Šiuo atveju ta rizika pasiteisino: „Klaipėdos baldų“ akcijų vertė ilgą laiką buvo palyginti žema“, – pasakojo įmonės „Orion Securities“ direktorius Alius Jakubėlis.
Panašių pavyzdžių – ne vienas
Dešimt kartų pakilusi akcijų kaina, kaip yra „Klaipėdos baldų” atveju, nėra riba. Pavyzdžiui „Apple” dividendų akcininkams nemokėjo nuo 1995 iki 2012 metų. Per tą laikotarpį prakąsto obuolio ženklu pažymėtos bendrovės akcijos kaina pašoko nuo 20 iki 400 JAV dolerių.
Panašios politikos laikosi daugelis pasaulyje gerai žinomų bendrovių. „Google”, „Amazon”, „Yahoo” ar legendiniu investuotoju vadinamo Warreno Buffetto vadovaujama „Berskshire Hathaway” dividendų akcininkams nemoka iš esmės nuo pat įsikūrimo.
Bet tai anaiptol nereiškia, kad jų akcininkai yra nelaimingi. Antai vienos „Berskshire Hathaway” bendrovės akcijos vertė per daugiau nei 40 metų išaugo nuo 8 iki 100 tūkst. JAV dolerių.
Tad, jei akcininkas nutaria pasitraukti, parduoti savo akcijas ir pasiimti pelną, jam didelių rūpesčių neturėtų kilti, nes akcijų, kurių vertė stabiliai auga, paklausa yra didžiulė.
Tiesa, Lietuvoje tai nebūtinai yra taisyklė. Priežastis – palyginti menka akcijų rinka, kurioje beveik nėra stambių investuotojų.
Tą patvirtino ir „Klaipėdos baldų” valdybos pirmininkas. „Mažas prekybos biržoje aktyvumas ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl nutarėme delistinguoti bendrovės akcijas.
Kad smulkiesiems įmonės akcininkams būtų užtikrinta galimybė parduoti savo akcijas už teisingą kainą, keletą metų įmonė pati nuolat supirkinėjo savų akcijas”, -- pasakojo G.Vitkevičius.
Akcijų portfelis pučiasi
Ilgam investuojantys akcininkai turi ir dar vieną galimybę padidinti savo kapitalo vertę – vadinamuosius akcijų padalijimus, kai turimų akcininkų akcijos, pavyzdžiui, padvigubinamos.
Aišku, jų vertė automatiškai krenta perpus, tačiau ilgainiui ji atsistato, užtat akcininkai valdo jau dukart daugiau kapitalo.
Bene geriausias to pavyzdys – JAV mažmeninės prekybos tinklas “Wallmart”. Nuo 1970 metų, kai įmonės akcijos buvo pradėtos listinguoti biržoje, iki 1999 metų įvyko 11 “Wallmart” akcijų padalijimų.
Paprastai tariant, žmogus, 1970 metais nusipirkęs 100 bendrovės akcijų ir išlaikęs jas 30 metų, 1999-aisiais turėjo jau 204800 akcijų.
1970-aisiais jo investicijos siekė 1650 JAV dolerius (tuomet viena akcija kainavo 16,5 dolerio), o 1999 metais šios investicijos vertė buvo daugiau nei 18 milijonų dolerių, nes akcijos kaina siekė beveik 90 dolerių.
Tiesa, Lietuvoje tokių pavyzdžių dar nebūta. Tačiau tik laiko klausimas, kada atsitiks ir tai.
Uždirba iš dividendų
Trečioji galimybė smulkiesiems akcininkas uždirbti vertybinių popierių biržoje yra dividendai. Tiesa, NASDAQ OMX Vilnius biržoje juos moka toli gražu ne visos įmonės, nors kai kurios taip elgiasi kiekvienais metais.
Antai „Teo LT“ nuo 2000 metų, kai įmonės akcijos buvo pradėtos platinti viešai, dividendams kasmet skirdavo 50-70 proc. grynojo pelno, net jei bendrovė patirdavo nuostolių.
Nuo 2006 metų šios įmonės akcininkams išmokama beveik didžiausia įstatymų leidžiama suma – 96-98 procentai nepaskirstyto pelno.
Pasaulyje yra sukurta ne viena strategija, kai visą investicijų portfelį sudaro tik dividendus stabiliai mokančių įmonių akcijos.
Antai strategija „Dogs of the Dow“ paremta tuo, kad iš 30 prestižiškiausio JAV akcijų rinkų indekso „Dow Jones Industrial Average“ bendrovių sąrašo išsirenkama tik 10 bendrovių, kurių dividendų pajamingumas būna didžiausias.
Tiesa, Lietuvoje tokią strategiją pritaikyti būtų gana sudėtinga.
Greito pelno tikėtis neverta
„Klaipėdos baldų” atveju daugiausia uždirbo tie, kurie į bendrovę investavo prieš dešimtmetį ar net daugiau. Tai patvirtino seniai žinomą tiesą, kad į akcijas reikia investuoti ne spekuliaciniais tikslais, o ilgam, ir rinktis jas derėtų atidžiai.
A.Jakubėlis pateikė paprasčiausių pavyzdžių apie NASDAQ OMX Vilniaus biržoje kotiruojamas įmones.
„Pavyzdžiui, visi žino, kad „Rokiškio sūris“ yra šeimos verslas, todėl investuotojai privalo į tai atsižvelgti. Kitos įmonės – „Žemaitijos pieno“ akcijos iš pirmo žvilgsnio atrodo nuvertintos, tačiau investavus į jas galbūt praeis dešimt metų, kol bus galima uždirbti.
Tuo tarpu „Grigiškės“, „Vilkyškių pieninė“ ar „Linas Agro“ žada mokėti dividendus ir kviečia investuotojus jungtis prie jų verslo.
Investavimas – tai dalyvavimas versle, koks jis bebūtų – pieno, grūdų, baldų ar telekomunikacijų. Jei žmogus tiki tuo verslu ar įmonės ateitimi, jis ir investuoja.
Tačiau tikrai ne mėnesiui ar dviem, nes tai būtų spekuliavimas, spėjimas ar lažybos, o ne rimta investicija“, – sakė „Orion Securities“ vadovas.
