Neatsitiktinai apie Lietuvos agroverslo – žemės ūkio ir maisto pramonės laukiančius iššūkius prakalbo ir DNB banko iniciatyva surengtos konferencijos dalyviai, - DNB analitikai profesorius Rimantas Rudzkis ir Indrė Genytė-Pikčienė bei ekspertai, tarp kurių – ir Europos Komisijos atstovas, Žemės ūkio politikos analizės ir prognozių skyriaus vedėjas Pierre Bascou.
Sėkmės laurai – laikini
Pasak I.Genytės-Pikčienės, agroverslas Lietuvoje – išskirtinis sektorius, sukuriantis didelę pridedamąją vertę. Jis turi didelę reikšmę Lietuvos ūkiui.
Žemės ūkis ir maisto pramonė pernai sukūrė 8,6 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, tai trečia vieta pagal žemės ūkio sukuriamą BVP dalį. Kol kas Lietuvą lenkia tik Rumunija ir Bulgarija.
„Vertinant pastarųjų penkerių metų rodiklius, agroverslas buvo vienas iš tų ūkio segmentų, kuris nesmuko ir per patį sunkmetį, 2009-aisiais, ir vėlesniais metais bei padėjo Lietuvai pakilti iš ekonominio nuosmukio bei sparčiau atsigauti. Nes tai – eksportuojantis sektorius“, - priminė I.Genytė-Pikčienė.
Pernai ir užpernai Lietuvos augalininkystei ypač sekėsi. 2012-aisiais metais būta rekordinio derliaus per visą atkurtos Nepriklausomybės istoriją. Pernai derlius taip pat buvo geras, - jis nedaug tenusileido užpernykščiam.
„Tačiau pernai nebegalėjome mėgautis „auksiniais metais“, nes grūdai buvo pigesni, nei 2013-aisiais. Nes 2012 m. pasaulyje buvo prastas grūdų derlius, todėl kainos šoko aukštyn. Pernai, atvirkščiai, pasaulis sulaukė rekordinio derliaus. Derlingi metai buvo visose valstybėse – pagrindinėse javų augintojose: ir ES, ir Rusijoje, Ukrainoje. Tai grūdų kainas sumenkino maždaug ketvirtadaliu“, - kalbėjo analitikė.
Šiemet svaičiojimais apie aukštas grūdų kainas niekas nesišvaisto. Atvirkščiai, prognozuojama, kad jos toliau smuks. Be to, pernykštis derlius padėjo sukaupti daug atsargų. Ir tai taip pat neleis kainoms stiebtis aukštyn.
„Žinoma, daug kas priklausys ir nuo gamtos sąlygų, ir nuo to, kaip valstybėse – grūdų augintojose šiemet klostysis situacija“, - užsiminė I.Genytė-Pikčienė.
Vienur – pirmauja, kitur - velkasi uodegoj
Anot analitikės, agroverslo tyko įvairių rūšių rizika, kuri apsunkina galimybę sėkmingai konkuruoti. Viena jų – darbo našumas. Nors jis ir žemės ūkyje, ir maisto pramonėje pastaruosius penkerius metus augo, vis dėlto ne taip sparčiai, kaip turėtų.
„Ne tiek, kad įvyktų proveržis, - sakė I.Genytė-Pikčienė. - Ūkiai Lietuvoje nėra dideli, bet nėra ir jų kooperacijos. O ir investicijos technologijoms atnaujinti yra per mažos. Tad, palyginti su kitomis ES valstybėmis, pagal našumo rodiklį Lietuva yra viena iš autsaiderių“.
Smulkiesiems ūkiams pats laikas būtų kooperuotis ir ieškoti veiksmingų sprendimų, kurie padėtų kilstelėti ir darbo našumą, ir juos sustiprintų.
„Maisto pramonės plėtros perspektyvos taip pat neišvengs iššūkių. Didžiosios pasaulio rinkos keičia mitybos racioną, prekybai atsiranda naujų nišų. Todėl svarbu jas užimti, - plėsti eksporto geografiją sutelkiant dėmesį į sparčiai augančias, besivystančias rinkas“, - paakino ekspertė.
Jos teigimu, būtina nepamiršti ir situacijos kaimyninėje Rusijoje. Nes tai viena kertinių eksporto rinkų ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų gamintojams.
„Rusijos ekonomikoje susikaupė rimtų problemų. Jos ūkiai beveik neauga. Stengdamasi apginti savo gamintojus, Rusija importuotojams taiko įvairių apribojimų. Tai daroma pasitelkus ne tik administracines, bet ir monetarines priemones“, - kalbėjo I.Genytė – Pikčienė.
Pavyzdžiui, Rusijos Centrinis bankas pernai leido nuvertėti rubliui, - lito atžvilgiu jis atpigo kone penktadaliu. Tiek Rusijoje suprastėjo ir mūsų maisto pramonės bei žemės ūkio įmonių konkurencingumas, palyginti su vietos gamintojais.
„Todėl ne tik verta, bet ir būtina kitur ieškoti eksporto alternatyvų. Juoba kad Vakarai atsitiesia. Ir tai teikia optimizmo“, - patikino analitikė.
Ketveri metai virsmo
Žemės ūkio bendrovės neišsisuko nuo nuosmukio, užklupusio per krizę. Kaip iš jo pavyko išlipti?
„Atėjus į šį verslą 2010-aisiais, reikėjo pažadinti ne tik darbuotojų tikėjimą žemės ūkio bendrovių veiklos, bet ir verslo partnerių – technikos, trąšų, sėklų pardavėjų pasitikėjimą.
Iššūkių netrūko. Žmonės buvo praradę motyvą dirbti. O partneriai nerodė jokio patiklumo“, - sakė 16 žemės ūkio bendrovių vienijančios įmonės „Agrowill Group“ direktorius Marius Žutautas.
Tuo metu, kai jis pradėjo dirbti „Agrowill“, dirbama žemė sudarė apie 18 tūkst. hektarų. Šiuo metu „Agrowill Group“ jungia daugiau nei 60 įmonių, kurios nuosavybės ir nuomos teise valdo apie 30 tūkst. hektarų dirbamos žemės.
Net ir žinant, kad sunkmetis nėra palanki dirva gyvulininkystės plėtrai, gaivinti žemės ūkio bendroves buvo pradėta būtent nuo jos.
„Ryžomės investuoti į gyvulininkystės sektorių. Ir jį išplėtėm. Dabar tai duoda vaisių – kasdienes garantuotas pajamas“, - užsiminė M.Žutautas. Šiuo metu „Agrowill“ bendrovėse auginama apie 7000 galvijų, dauguma jų – melžiamos karvės.
Verslo partneriams, kad tik jie patikėtų kompanija ir suteiktų skolon technikos ar trąšų, M.Žutautas laidavo asmeniškai.
„Didelis darbas buvo ir sutelkti bendram tikslui, suvienyti žmonės – įmonių, ūkių vadovus. Prisikalbinti reikėjo ir naujų žmonių, kurie šiuo metu ir puikiai dirba, ir savo darbais skleidžia gerą įmonės vardą“, - sakė Marius.
Jo teigimu, svarbu buvo ir imtis giminingos veiklos. Taip atsirado žemės ūkio informacinių technologijų sprendimų įmonė „AgroGis“, nekilnojamojo turto bendrovė „Agro Management team“ bei kitos.
