„Yra muitinės tarnybos, kurios automobiliais kontroliuoja
nuolat situaciją, mūsų teritorinės maisto ir veterinarijos
tarnybos prisijungs prie to ir nuolat bus atliekama kontrolė tiesiog
keliuose.
Bus tikrinami dokumentai ir pateikiami tam tikroms
tarnyboms, ar tai su apskaita įvežama mėsa, ar ji nepatenka iš tų
rajonų“, - pirmadienį LRT radijui sakė Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.
Pasak jo, bus tikrinami automobiliai, kurie urmu mėsą veža į
turgus, bei kai kurie lengvieji automobiliai.
„Ne visi lengvieji, tačiau bus pagrinde automobiliai, kurie
urmu pristato turgavietėms - tie automobiliai bus tikrinami
praktiškai 100 proc.
Pavieniai gyventojai - juos sunku
tikrinti“, - sakė veterinarų vadovas.
Jis teigė, kad pasitiki Lenkijos kolegomis, tačiau pasitaiko
atvejų, kai žmonės įsigyja kiaulienos iš ūkininkų, tad užkrato
grėsmė išlieka.
Derybose - šilčiau
Derybos tarp Rusijos ir Europos
Komisijos dėl galimybės vėl eksportuoti kiaulieną, pajudėjo,
teigia J.Milius.
Pasak jo, planuojama pasirašyti naują sertifikatą, kuris numatys, jog
afrikinio kiaulių maro užkrato atveju nebus galima vežti kiaulienos
tik iš užkrėstos teritorijos, o ne visos Europos Sąjungos.
„Derybos labai ilgos. Man teko praėjusią savaitę būti
Maskvoje, teko būti ir Briuselyje. Penktadienį buvo aukšto lygio
Komisijos susitikimas su Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos
tarnybos vadovu Sergejumi Dankvertu. Derybos buvi sėkmingos,
kadangi buvo pasiūlytas naujos formos sertifikatas.
Derybos vyksta toliau, bet tvirtas žingsnis jau žengtas.
Sertifikatas bus pakeistas ir parašytas, kad iš neinfekuotos zonos
bus galima eksportuoti“, - LRT radijui pirmadienį sakė J.Milius.
Jo teigimu, koks tos zonos dydis, bus nustatyta derantis.
Tvora - ne tik vizijose
Pasak J.Miliaus, atsiradus užkratui Lenkijoje, pasikeitė Lietuvos derybinė
pozicija dėl tvoros su Baltarusija, kuri turėtų apsaugoti šalį
nuo maru užsikrėtusių šernų. Svarstoma atitverti tik kai kurias
teritorijas.
„Dabar labai keičiasi situacija. Kadangi maro židinių atsirado Lenkijoje,
tad ir apie tvorą jau kalbama rimčiau.
Mes galvojame, kad būtina atitverti bent jau tas zonas, kur ypatingai didelė grėsmė. Reikėtū izoliuoti Alytaus Varčios mišką.
Europos Komisija pritarė tam,
kad ten, kur didelis šernų judėjimas, tas vietas taip pat reikia užtverti.
Laukiame nuolatinio komiteto posėdžio kovo 4 dieną, kuriame bus sprendžiama apie
lėšų skyrimą“, - tikino J.Milius.
