Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte
nurodoma, kad „Rail Baltica statyba“ kartu su Latvijos ir Estijos
partneriais taptų bendros įmonės akcininke, o 2015-2017 metais jai
kasmet iš biudžeto būtų skiriama po 2,244 mln. litų (650 tūkst.
eurų).
Įmonei bus pavesta derėtis su Latvija ir Estija dėl projekto
eigos, derinti projekto eigą su Susisiekimo ministerija.
„Rail Baltica statyba“ šiemet įkurta specialiai atstovauti
Lietuvos interesams projekte. Ji turėtų valdyti apie 33 proc.
būsimos bendros įmonės akcijų, o vienas pirmųjų įmonės
uždavinių bus parengti studiją dėl galimų alternatyvų,
integruojant Vilnių į „Rail Baltica“ trasą.
Praėjusią savaitę Lietuvos, Latvijos ir Estijos derybininkai
pasiekė susitarimą dėl daugiausiai diskusijų kėlusio Vilniaus
prijungimo klausimo. Nutarta, kad Lietuvos sostinė tikrai bus „Rail
Baltica“ dalis, tačiau dar deramasi, kokiu būdu tai įrašyti į
sutartį.
Lietuva 100 kilometrų atšaką nuo Kauno iki Vilniaus nori
modernizuoti, kad visų Baltijos valstybių sostinės būtų sujungtos
transeuropine vėže, tačiau tam iki šiol priešinosi Estija, todėl
užtruko derybos dėl akcininkų sutarties. Seniau ją planuota
pasirašyti dar sausio pradžioje.