* * *
„Kauno energijos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Stanislovas Karčiauskas:
„Šilumos skaitiklių gedimai pasitaiko labai retai. Nagrinėjant gyventojų prašymus, skundus ar juos konsultuojant įvairiais apskaitos klausimais, dažnai pasitaiko, kad vartotojai dėl padidėjusio suvartotos šilumos kiekio kaltina skaitiklį.
Tačiau dažniausia problema – ne apskaitos prietaisas. Šilumos skaitiklis nereguliuoja ir nevaldo šilumos punkto įrenginių darbo, tik skaičiuoja suvartotą šilumos energijos kiekį.
Tad didelio suvartotos šilumos kiekio priežasčių reikia ieškoti analizuojant visus šilumos vartojimą sąlygojančius veiksnius (namo šildymo sistemos būklę, šilumos punkto įrenginių darbą ir nustatytus parametrus, namo būklę, sienų izoliaciją, langų ir durų sandarumą).
Mūsų vartotojams įrengti 2-osios tikslumo klasės prietaisai, atitinkantys visus šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių reikalavimus.
Anksčiau buvo mėginimų leisti įrengti ir komerciniam atsiskaitymui su vartotojais naudoti žemesnės tikslumo klasės apskaitos prietaisus, bet apskaita tokiu atveju nebūtų buvusi skaidri ir tiksli.
Šilumos skaitikliai yra nuolat atnaujinami, vietoj senų įrengiami naujų modifikacijų šilumos energijos skaitikliai, paplitę ir naudojami daugelyje ES šalių.
Tai didelių galimybių prietaisai, leidžiantys kaupti prietaiso atmintyje suskaičiuotus valandinius parametrų vidurkius, nuskaityti juos nešiojamuoju duomenų kaupikliu arba ryšio priemonėmis perduoti į centrinį duomenų kaupiklį.
Kad ir kokie modernūs ir kokybiški šilumos energijos apskaitos prietaisai būtų, jie taip pat genda ar yra gadinami vartotojų.
Gedimų priežastys būna labai įvairios: natūralūs techniniai gedimai, nekokybiška šilumos punkto eksploatacija, avarijos šilumos punkto technologinėje dalyje, nefunkcionuojanti šilumos punkto drenažo sistema (užsemiamos šilumos punkto patalpos).
Pasitaiko ir tyčinių šilumos skaitiklio žalojimo atvejų, siekiant daryti įtaką prietaiso rodmenims. 2005-2006 metais nustatėme 16 tyčinio gadinimo atvejų.
Nustačius kaltininkus ir žalos dydį, jei nuostoliai nekompensuojami gera valia, išieškome juos per teismus. Materialiniai nuostoliai dėl apskaitos prietaiso sugadinimo gali siekti 350-800 litų.
Tipinis tokių pažeidimų pavyzdys – debito jutiklio jungiamojo kabelio gadinimas, siekiant keisti skaitiklio rodmenis.
Aišku, kad nustačius prietaiso pažeidimus, tokio skaitiklio rodmenys nebus tikslūs.
Todėl prietaisas laikomas netinkamu komercinei apskaitai, o mokesčiai už pastarąjį ataskaitinį periodą skaičiuojami pagal nustatytus normatyvus.
Prietaiso gedimą nesunkiai galima diagnozuoti vietoje, patikrinus pagrindinių parametrų reikšmes ar atlikus skaičiuoklio darbo testus. Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytas šilumos skaitiklių metrologinio tikrinimo periodiškumas yra dveji metai.
Patirtis rodo, kad praėjus porai metų gali atsirasti debito paklaidos, viršijančios leistinas ribas, tačiau didesnės įtakos rodmenims neturi. Pagal patirtį tokie prietaisai iš visų tikrinamų sudaro iki 8 procentų.
Metrologinių charakteristikų reikalavimų neatitinkantys prietaisai remontuojami ir naujai testuojami patikros stende“.
