40 tūkst. litų – tiek kainuoja užmaršumas sumokėti bankui

2014 m. vasario 19 d. 10:46
Simona Viltrakytė
Jei turite skolą bankui ar neskubate sumokėti už internetą, pasistenkite, kad pradelsimai nebūtų ilgesni nei 45 dienos. Ši data – riba, po kurios įrašas apie jūsų neatsakingumą patenka į duomenų bazę, kuria remiasi kreditoriai, spręsdami, kokiomis sąlygomis išduoti paskolą. Suskaičiuota, kad atsainus požiūris į kredito istoriją gali kainuoti tiek, kiek naujas automobilis ar būsto remontas.
Daugiau nuotraukų (1)
Šiandien kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, ilgiau nei 45 dienas pradelstų skolų Lietuvoje turi 270 tūkst. žmonių.
Per praėjusius metus sparčiausiai – net du kartus, palyginti su kitomis grupėmis – įsiskolinimai augo 18-24 metų asmenų grupėje. Kaip sakė „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis, nors jaunimas neskuba grąžinti įsipareigojimų įvairiems kreditoriams, tačiau žymiausias pradelstų įsiskolinimų augimas – grąžinant paskolas greitiesiems kreditams.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė yra pastebėjusi, jog jauni žmonės neretai vėluoja pervesti įmokas už studijas manydami, jog tai – nesvarbu.
„Jaunimas greičiausiai atsigauna po sunkmečio, tačiau nesimoko iš klaidų“, - teigė A.Kisielis.
„Tačiau jų pajamos vienos mažiausių ir nestabiliausios“, - pridėjo O.Bložienė.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų skaičiavimais, gyventojo, turinčio blogą asmeninį kredito reitingą, per visą laikotarpį sumokamos būsto paskolos palūkanos gali būti net iki 40 tūkst. litų didesnės nei turinčiojo gerą kredito istoriją. Tokia suma, banko skaičiavimu, susidaro asmeniui, kuris yra trisdešimčiai metų pasiėmęs 200 tūkst. litų paskolą būstui pirkti.
Jei turite 120 tūkst. litų paskolą, geros ir blogos kredito istorijos skirtumas – 26 tūkst. litų. Jei paskola 300 tūkst. litų – skirtumas beveik 66 tūkst. litų.
Pasiėmus 25 tūkst. litų vartojimo paskolą geros ir prastos kreditų istorijos skirtumas – 5,6 tūkst. litų.
Nepaisant to, pernai metais skolas pradelsusių asmenų skaičius išaugo absoliučiai visose savivaldybėse ne mažiau nei vidutinis darbo užmokestis toje teritorijoje.
Anot O.Bložienės, tokia situacija – ne naujiena, ji trunka kelerius metus paeiliui, tačiau netgi gerėjanti finansinė situacija negelbsti mažinant įsiskolinimus.
Prie augančių vėluojančių įsiskolinimų prisideda ir kylantis vartojimas, nes žmonės pradeda vis drąsiau nepamatuotai skolintis. Vis dėlto, palyginti su 2012 m., 2013-aisiais pradelstų mokėjimų rodiklis augo kelis kartus lėčiau. Pradelstų mokėjimų skaičių augino ne jau turinčiųjų paskolą žmonių nauji įsiskolinimai, o nauji banko klientai. Nes paprastai bankas neišduoda dar vienos paskolos tam klientui, kuris jau turi vėluojančią skolą.
Informacija apie padengtas skolas kreditų biure išlieka 10 metų nuo skolos padengimo dienos, arba visą gyvenimą, jei skola taip ir nepadengiama. Jei po skolos padengimo neatsiranda naujų skolų, o finansiniai įsipareigojimai vykdomi tvarkingai, tai kredito istorija laipsniškai gerėja ir maždaug po 3-4 metų reikšmingos įtakos istorinis įsiskolinimas gali nebeturėti, nors kreditoriams vis dar bus matomas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.